TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip atrodo pasaulis iš Makniūnų?

2012 10 27 9:15

Proga, kaip aiškina Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, - tai aplinkybė kuriam nors tikslui siekti. Iš pateikiamų su šiuo žodžiu pavyzdžių ypač įsimintinas: "Nepraleisk progos". 

Taip ir padariau sutikdamas dalyvauti Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tęstiniame projekte "Aukštosios kultūros impulsai mokyklose". 240 įvairių sričių menininkų visoje Lietuvoje veda teorines pamokas, kūrybines dirbtuves. Jie pasakoja apie savo srities kūrybinę raišką, taip sudomindami jaunimą pasirinkti malonų užsiėmimą, gal net profesiją. Gegužės ir spalio mėnesiais man teko lankytis septyniose mokyklose ir gimnazijose, kur turėjau dešimtį pamokų. Jų tema pasirinkau pokalbį "Fotografija šiuolaikinėje visuomenėje - nuo turistinių paveikslėlių iki veiksmingo politinio instrumento".

Savo jauniesiems klausytojams sakiau, kad kūrėjui likimo duoti trys jokiais pinigais neįkainojami dalykai - laikas, sveikata ir talentas. Fotografijoje greta įprastinio dar yra ir specialusis laikas - trumputės sekundės dalys, per kurias atsiranda unikalūs kūriniai. Į akimirką susitelkia per visą ankstesnį nugyventą laiką įgyta patirtis. Pasakojau apie visuotinį fotografijos paplitimą - nuo vieno ar kelių fotoaparatų šeimoje ir buitinių, turistinių kadrų iki šiuolaikinės reklamos, fotožurnalistikos, fotografijos meno.

Pateikdamas pavyzdžius iš kolegų ir savo kūrybinės praktikos, stengiausi skatinti moksleivius atidžiau ir supratingiau žiūrėti į žiniasklaidos vaidmenį, jos misiją. Raginau daugiau dėmesio skirti kultūrinei ir kitai specializuotai žiniasklaidai, kurią siekia užgožti pigūs bulvariniai niekučiai. Nepamiršau atkreipti jaunųjų klausytojų dėmesio į priedermes fotografuojant: ne tik žmogaus teisių į savo atvaizdą požiūriu, bet ir prisiimant atsakomybę už tuos, kurie fotografuojami. Svarbu žinoti, kad meno nėra be suvokėjo, o šiandien fotografijoje suvokėjas ir kūrėjas gali nesunkiai susikeisti vietomis.

Su pamokomis teko aplankyti Klaipėdos, Pandėlio, Marijampolės gimnazijas, Eitminiškių (Vilniaus rajonas) vidurinę ir Telšių jaunimo mokyklas. Paskutinė šio projekto pedagoginė stotelė man buvo Makniūnų pagrindinė mokykla Alytaus rajone. Prie jos norėtųsi kiek ilgiau apsistoti, nes tai bene mažiausia iš aplankytų mokymo įstaigų, tačiau ten lyg vandens laše atsispindi visos mūsų švietimo jūros būklė. Ji tikrai sudėtinga ir nelengva, bet vis dėlto teikianti šviesių vilčių.

Lyg balzakiška šagrenės oda kasmet traukiasi mokinių skaičius. Jis prieš keletą metų dar siekė šimtą, o dabar nebėra ir aštuoniasdešimties. Ne iš gero gyvenimo Alytaus rajono valdžia prie šios mokyklos prijungė dar ir Nemunaičio pagrindinio ugdymo skyrių su 37 mokiniais. Jis yra už septynių kilometrų. Tai todėl tenka direktorei Elenai Ramanauskienei pamainomis sėdėti ant dviejų kėdžių, automobiliu kursuoti tarp šių suporuotų švietimo įstaigų.

Kadaise Jonas Avyžius nelinksmai aprašė sodybų tuštėjimo metą, kai kaimiečiai, gelbėdamiesi nuo "sukolchozinimo", traukė į miestus. Šiandien akivaizdus mokyklų tuštėjimo metas, kai gimstamumą lenkia mirtingumas, o būriais į Vakarus emigruoja kaimo ir miesto jaunimas. Šį pirmiausia suvienodina internetas, palengvinantis paieškas, nes dėl informatikos pamokų tapo prieinamas net atokiausiuose bažnytkaimiuose.

Senosios kartos inteligentai nostalgiškai padejuoja, kad jaučia nuoskaudą dėl blėstančio patriotizmo Lietuvoje. "Trūksta to patriotizmo, to veržimosi, kad štai mes turime aiškią Lietuvos viziją ir jos siekiame, - neseniai teigė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. - Mums reikia grąžinti Baltijos kelio dvasią, prikelti tautą naujam gyvybingam žingsniui į priekį. Nors didžiuojamės pasiekimais, bet jie praeina tyloje. Pakelkime galvą aukščiau, didžiuokimės tuo."

Didžiuotis galima ne tik Tėvyne ar jos laimėjimais apskritai, bet ir konkrečia savo gimtine, joje gyvenusiais ar tebegyvenančiais žmonėmis. Kad ir Makniūnais, kokius juos matė savamokslis dzūkų kraštotyrininkas ir etnografas, gulago kalinys Vladas Ulčinskas (1909-1999). Jam į mokslus prasiveržti nepavyko, nes, kaip pats sakė, "ne mažažemio sūnui gimnazijos suolas tada buvo". Tačiau jis labai norėjo šviestis ir šviesti kitus, šalia sunkaus fizinio darbo poilsio dienomis daug skaitė - krimto iš mokytojų, draugų skolintas knygas. Vladas buvo dėkingas Makniūnų dvaro savininkei Muiželienei už leidimą naudotis didžiule jos biblioteka.

Dar prieškariu V.Ulčinskas pradeda rinkti tautosaką, skelbia istorinę bei etnografinę medžiagą. Kraštiečiai labai vertina Vlado monografiją apie gimtąjį Raitininkų kaimą. Tai knyga, plačiai atskleidžianti šio krašto žmonių gyvenimą 1850-1950 metais. "Eis praeivis tais pačiais keliais ir vargu ar pagalvos, jog kadaise čia buvo Raicinykai, sodžius, kur gyvai klegėjo dzūkai, džiaugėsi ir verkė, eidami nelengvu gyvenimo keliu, kur jaunimas traukė nuostabias dainas, o vakarais seneliai vaikaičiams porino pasakas... - rašo autorius ir priduria: - Visiems dažniau reikia užkopti ant savo kalno ir neskubant pasižvalgyti..." 1986 metais V.Ulčinskas parašė dviejų dalių istorinę studiją "Makniūnai", kuri kol kas, deja, nėra išleista.

V.Ulčinsko nuoširdaus, gilaus ir kuklaus patriotizmo nuostatas Makniūnų moksleiviams toliau diegia istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja Rasa Venslavavičienė. Ji nepamiršta priminti, kad visai netoliese, vos už keliolikos kilometrų - Subartonyse, yra išvydęs pasaulį garsiausias Dainavos krašto žmogus, mūsų literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius, kurio gimimo 130-ąsias metines minėjome šį rudenį.

Meilė savo kraštui skiepijama ne tik prisimenant gimtinės praeitį. Makniūnus supa miškai, kuriems neabejingas nė vienas dzūkas nuo pat mažumės. Mokykloje gražiai veikia Jaunųjų miško bičiulių sambūris "Dainava" (vadovė Gita Sakalauskienė). Jaunieji miškininkai aktyviai dalyvauja kasmet rengiant seniūnijos grybų šventę "Oi, gardūs gardūs tie dzūkų grybai", paukščių sugrįžtuves. Gamina ir prižiūri lesyklėles, inkilus, sodina medelius. Sambūriui nuoširdžiai talkina Alytaus miškų urėdijos girininkas Eugenijus Karlonas. Miela buvo pamatyti mokinių fotografuotų miško vaizdų parodą. Štai iš tokių gamtos bičiulių užauga tie, kurių prižiūrimi Lietuvos miškai pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje! Taip visai neseniai nusprendė Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai, paskelbę kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą. Et, tegul senoliai nesijaudina - Lietuva dar nemiršta, ji turi gražių vilčių išgyventi ir per jaunąją makniūniškių kartą. Jai pasaulis neatrodo toks liūdnas kaip tūliems vyresniesiems.

Baigdamas pamoką Makniūnų pagrindinėje mokykloje, lentoje užrašiau romėnų poeto Horacijaus žodžius: "Carpe diem!" ("Kirpk dieną!"), tai yra brangink laiką, kuris niekada negrįžta, ir išmok jį planuoti. Nepraleisk progos. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"