TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip buvo formuojami Lietuvos ir Lenkijos santykiai

2014 07 08 6:00

Remkimės faktais. Kai 1988 metų vasarą gimė Lietuvos Sąjūdis, didysis jo tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Tarp svarbių užduočių – esami ir būsimi santykiai su kaimyninėmis tautomis. 

Prieškarinė konfrontacija su Lenkija dėl Vilniaus būtų buvus blogiausia, ko galima tikėtis, žalingiausia atgimstančiai Lietuvai. To norėjo tik Lietuvos nepriklausomybės priešai, o nenorėjo demokratinės europietiškos jėgos: Lietuvos Sąjūdis ir Lenkijos „Solidarumas“. Žinoma, naujų santykių formavimu rūpinosi ir platesni dviejų tautų šviesuomenės sluoksniai, kūrėsi atitinkamos geros valios organizacijos. Kai turėsime šia tema besidominčių istorikų, visa tai turės būti aprašyta. Dabar primenu tai, kame dalyvavau, kas yra nepaneigiami, nors kai kada užmirštami, faktai.

Pasikeitimas inteligentijos atstovų laiškais, Lietuvoje jie buvo paskelbti „Gimtajame krašte“ 1989 metų lapkričio 16 dieną. Netrukus, 1989-ųjų gruodžio 28-29 dienomis Lenkijos Seime jo „Piliečių klubo“ (frakcijos) kvietimu viešėjo Lietuvos parlamentarų delegacija, vyko svarbus diplomatinis darbas: debatai, derybos, bendri dokumentai. Vadovavau Lietuvos delegacijai, o Lenkijos Seimo delegacijai - prof. Bronislawas Geremekas, nors derybas vedė pats Senato pirmininkas Andrzejus Stelmachovskis. Derybos filmuotos (žr. dok. filmą „Lūžis prie Baltijos“, 2013 m.), paskelbtas jų komunikatas, kiti dokumentai. Kam įdomi V. Landsbergio pozicija ir vaidmuo – viskas kaip ant delno. (Mano klaida, kad nesu šio filmo nusiuntęs dabartiniam Senato pirmininkui Bogdanui Borusewicziui). Aišku, aptarinėjom ir Vilniaus bylą, ir net Lucjano Żeligowskio akciją užgrobiant devyniolikai metų Vilniaus kraštą, o svarbiausia – būsimus tautų ir valstybių santykius. Viskas buvo įmanoma, vyravo gera valia, ne kokių įtampų ieškojimas. Vilniaus ir kitų teritorijų klausimų nebus, sakė Andrzejus Stelmachowskis, o dėl nepriklausomybės pripažinimo dar turėsim būti šiek tiek atsargesni, mat yra Sovietų Sąjunga. Bet Kovo 11-osios virsmą Lenkijos Senatas ir Seimas sutiko nuoširdžiais sveikinimais. Premjeras Tadeuszas Mazowieckis siūlėsi tarpininkauti Lietuvos derybose su SSRS. Liepos mėnesį vykome su oficialia delegacija į Žalgirio minėjimą istorinio mūšio lauke. Ten įvyko ir valstybės vadovų atskiras susitikimas, turbūt pirmasis XX amžiuje, prezidento generolo Voicecho Jaruzelskio palapinėje. Papasakojau apie sovietų blokadą ir padėtį po blokados, per iškilmes sakiau kalbą, nešėme Lietuvos vainiką kritusiems už visų laisvę.

Rugpjūtį surengėme tarptautinę manifestaciją „Europos kelias“ ties Lietuvos ir Lenkijos siena, kurią vis dar kontroliavo sovietų okupantai. Kartu su lenkais reikalavome: traukitės, čia – Europa! Rudenį ar kiek vėliau prasidėjo labai neviešinamos derybos, kurias vedė Užsienio reikalų ministerijos, dėl tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos sutarčių. Pirmoji, matyt, Lenkijos pageidavimu, siūlyta „Dėl lietuvių tautinės mažumos narių Lenkijos Respublikoje ir lenkų tautinės mažumos narių Lietuvos Respublikoje teisių garantijų“. Jos projektą 1991 01 23 pasirašytą įgaliotojo viceministro Valdemaro Katkaus, tebeturiu savo archyve, o foną šiam diplomatiniam poslinkiui sudarė nepaprastas draugiškų paramos jausmų ir tautinio solidarumo pliūpsnis lenkų visuomenėje po sovietų karinės agresijos ir žudynių Vilniuje sausio 13-ąją. Politinės ir kitos organizcijos, spauda tiesiog reikalvo, kad Lenkijos vyriausybė atvirai oficialiai pripažintų atkurtą Lietuvos Respubliką, užmegztų diplomatinius santykius. Susirašinėjome su prezidentu Lechu Walęsa, vienu metu siūliau, kad įtrauktų Lietuvą į Višegrado procesą, gal bent įtraukdami į savo delegaciją esantį Varšuvoje ir mano deleguotą Lietuvos parlamentarą Česlavą Okinčycą. Iš to nebuvo šaipomasi. Diplomatinio atsargumo laikotarpį užbaigė rugpjūčio pučas Maskvoje ir L. Walęsos skambutis: „Siunčiu į Vilnių ambasadorių.“ Sausio mėnesį Vilniuje viešint Lenkijos užsienio reikalų ministrui Krzysztofui Skubiszewskiui, pasirašėme dvišalę valstybės santykių deklaraciją. Kur čia kas įžiūri V. Landsbergio prieškarinę “antilenkišką politiką“, tegu ramiai prasitrina akis arba atmintį.

Ne paslaptis, kad antilietuvišką ir tuo pačiu antilenkišką politiką 1990-1991 metų laikotarpiu varinėjo sovietų struktūros - kompartija ir slaptosios tarnybos. Pakaktų prisiminti Mykolo Burokevičiaus džiaugsmą 1990-ųjų gegužę: „Atskyrėme Šalčininkus nuo Lietuvos!“ Vienas po kito sekė sovietų inspiruoti teritorinių autonomijų apsiskelbimai įvairiose sovietų „respublikose“ (ir Lietuvos rytiniuose rajonuose: nepripažįstame Lietuvos TSR atsiskyrimo, liekame Sovietų Sąjungoje, laikomės SSRS konstitucijos), o Kremlius skubiai kepė „įstatyminę“ bazę toms teritorijoms jungtis, apeinant respublikų lygmenį, tiesiog į Michailo Gorbačiovo „naująją Sąjungą“! Tai planuota Rytų Lietuvai 1991 metų rudenį. Dabar taikoma Ukrainai.

Laimei, Lenkijos valstybė ir „Solidarumas“ tuomet gerai suprato, kas ko siekia, ir padėjo raminti agentūrų klaidinamus Lietuvos piliečius lenkus, kad jiems nebus liepiama net su karvėmis kalbėtis lietuviškai...(Atsimenu, pats atsakinėjęs į tokį veikiau humoristinį ir panašius klausimus susitikime su šalčininkiečiais). Tačiau nei Naujosios Vilnios bankas, nei Boleslavo Makutynovičiaus teroristų būrys kaip „vietinė“ arba „našių“ karinė jėga neatrodė juokingi. Prisiminkime Medininkus.

Lietuvos pasipriešinimas tiems kėslams nebuvo nė kiek antilenkiškas, bet jei kas norėtų pravardžiuoti - antisovietinis. Tiesiog nepriklausomybinis. Taip esu paaiškinęs ir susirašinėdamas su L. Walęsa.

Tiek žinių, jeigu kam jų reikia.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"