TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip diskredituojama referendumo idėja

2015 07 21 6:00

Praėjusią savaitę Graikijos parlamentas pritarė dar griežtesniam taupymo priemonių planui, nei reikalavo tas, kurį šalies piliečiai savo balsais atmetė. Kas diskredituoja referendumo idėją: premjeras Alexis Tsipras ar Europos Sąjunga (ES)? Ir ko iš šios situacijos galime pasimokyti mes?

Remiantis Konstitucija, referendumas yra galutinis instrumentas, kurį pasitelkiant turėtų būti sprendžiami svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai. Graikijos likimas euro zonoje ar net ES, santykiai su Vakarais, tarptautiniais kreditoriais, tolesnė valstybės ekonominė padėtis, paliesianti kiekvieną gyventoją, - šiuos klausimus reikėtų spręsti išklausant visų šalies piliečių valią. Kodėl A. Tsipro sumanymas rengti šį referendumą buvo vadinamas elementariu populizmu?

Kaip žmones, taip ir valstybes paprastai saisto vienokie ar kitokie įsipareigojimai: šalims, institucijoms, privatiems asmenims. Jeigu mes vienašališkai nutariame savo įsipareigojimų nevykdyti, juk netampame laisvi nuo jų, neatsižvelgiant į tai, ar jie teisingai prisiimti. Jei manome, kad buvome apgauti, galime gintis teisme.

Tas pat pasakytina ir apie valstybes. Graikija kaip valstybė yra saistoma tarptautinių įsipareigojimų, juos turi vykdyti arba užginčyti teisme, o jeigu supranta, jog ten nieko nepasieks, įtikinti kreditorius, kad šie galbūt sušvelnintų sutarties sąlygas. Tačiau tam reikia įgyti jų pasitikėjimą.

Tarptautinių kreditorių situaciją geriau suprantame, kai imame mąstyti apie tai, kas būtų, jeigu dabar, prisiėmusi dar griežtesnius įsipareigojimus ir gavusi naujus kreditus iš ES, Graikija vis dėlto neįgyvendintų visų sprendimų. Tada, kai mums prieš akis ima šmėžuoti perspektyva mokėti už Graikijos politikų klaidas, o gal ir nusikaltimus naudojant suteiktus kreditus, galime geriau suprasti, matyt, ir tarptautinius kreditorius.

Tačiau įsipareigojimų nevykdymo negalima išspręsti referendumu. Ir politikai, ir piliečiai, remiantys tokių referendumų idėją, turėtų tai suvokti. Su panašia situacija buvo susidūrusi ir kita Europos šalis - Islandija. 2010 metais jos žmonės referendumu nusprendė nevykdyti finansinių įsipareigojimų Didžiajai Britanijai ir Olandijai, bet tai nieko nereiškė.

Juk nepakanka tik surengti referendumą. Labai svarbu suvokti, kaip teigiami balsavimo rezultatai bus įgyvendinti. Kitaip viskas gali išvirsti į populizmą. Tada referendumas tampa ne piliečių nuomonės išraiškos priemone svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais, o grupių ar asmenų bandymu pasireikšti, turint ir kitokių tikslų. Jie žino, jog už tai, kad referendumo rezultatai nebus įgyvendinti, atsakomybę galės suversti tiems, kas yra valdžioje. Būtų sakoma: tauta tarė žodį, o jūs ignoravote ją. Vadinasi, tautos valia jums nesvarbi.

Populizmu nereikėtų laikyti siūlymų, kurie kertasi, pavyzdžiui, su kokios nors ką tik priimtos ES teisės normos taikymu. Turėtume pasimokyti, pavyzdžiui, iš danų ar airių, sugebančių dėl savo tautos ir valstybės interesų pažvelgti, ar jiems tinka vienas ar kitas Briuselyje priimtas sprendimas. Kol kas dažnai gyvenama pionieriško entuziazmo principu: vos ES priėmus kokį nors dokumentą būkime tarp pirmųjų jį įgyvendinę, net iki galo visko neapsvarstę. Taip atsitiko Europos Konstitucijos atveju, nors vėliau kitų ES valstybių piliečių balsais ji buvo atmesta ir tapo niekinė.

Valstybėje turėtų egzistuoti nuolat veikianti institucija (gal kuriai nors institucijai reikėtų priskirti tokias funkcijas), kuri būtų tarsi pagalbinė, ekspertinė struktūra, galinti konsultuoti atskirus politikus, partijas ar piliečių grupes, kaip geriau pateikti vieną ar kitą idėją, jeigu ją norima spręsti referendumu. Instituciją, veikiančią ne principu: jūs - kvailiai, viską žinome tik mes, o geranorišką patarėją, kuri padėtų aptarti ne tik kuo tikslesnes referendumo klausimo formuluotes, bet ir įgyvendinimo pasekmes.

Graikijos politikai apie tai negalvojo. Jiems svarbiausia buvo parodyti, kad yra tautos remiami. Todėl dabar, praėjus šiam referendumui, ne vienas pilietis jausis apgautas. Labiausiai, matyt, keiks ES ir Vokietiją. Netrūks tvirtinančiųjų, kad Graikija nerūpi Vakarams, kad šie dėl savo finansinių interesų ignoruoja graikų tautos, piliečių valią.

Nors pirmiausia jie turėtų kaltinti savo šalies politikus. Vieni jų piktnaudžiavo kreditais ir nežiūrėjo, kokiomis sąlygomis šie teikiami, kiti dėl savo politinių interesų pasinaudojo referendumu, kurio šalyje - priminė faktą - nebuvo tiek daug metų. Nepasakė tik vieno: referendumas gali būti ne tik tautos nuomonės išraiškos priemonė, bet ir instrumentas įvairioms grupėms asmenų manipuliuoti piliečių valia.

Žinoma, ES ir visa Vakarų bendruomenė nusipelnytų daugiau Graikijos žmonių simpatijų, jeigu reikalaudama grąžinti kreditus parodytų ryžtą suteikti pagalbą išieškant dalį pinigų iš asmenų Graikijoje ar ES struktūrose - tų, kurie pasipelnė iš paskolų piktnaudžiaudami jomis ar užmerkdami į tai akis. Gaila, kad diskutuojant dėl Graikijos skolų kol kas apie tai visai nekalbama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"