TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip Estija tapo pasaulio lydere

„Nereikia būti dideliam, norint atsidurti viršūnėje. Bent jau toks yra Estijos, ketvirtos mažiausios euro zonos valstybės, atvejis, nes jos ekonominiai rodikliai yra geriausi“, – šią savaitę rašo britų savaitraštis „The Economist“.

Žinoma, vertinant dabartinę situaciją euro zonoje, kuriai pranašaujama greita baigtis, galėtume sakyti, jog nėra kuo didžiuotis, nes bene geriausia yra nebūti euro zonos nare.

Tačiau informacija apie Estiją – ekonomikos ir informacinių technologijų  lyderę – įkyriai persekioja.  Kartais imu manyti, jog lietuviams tiesiog belieka atsikirsti, jog jų valstybė didesnė ir jie geresni krepšininkai.    

Liaupsės „Microsoft“, „Google“ ir „Apple“ tėvynėje

Saugiausio interneto šalis? Estija.

Šalis – elektroninės demokratijos lyderė? Estija.

Prieš kelis mėnesius viename didžiausių ir įtakingiausių Vašingtono viešosios politikos centrų – Heritage fonde – vykusioje diskusijoje Estijos pasiekimams skirtas ypatingas dėmesys. Taip, Estija vienintelė valstybė, prieš kurią buvo įvykdyta didžiulė kibernetinė ataka. Bet estai, pasak amerikiečio eksperto, sugebėjo granatas paversti citrinomis. Po visame pasaulyje išgarsėjusių atakų Estija nepasitenkino vien aukos dalia. Ji aktyviai kovojo ir pritraukė milžiniškas lėšas, skirtas kibernetiniam saugumui. Estija ne tik sugebėjo įtikinti Vakarų partnerius, jog reikia skubiai telkti jėgas prieš naujo pobūdžio teroro atakas, bet ir iškovojo teisę NATO kibernetinio saugumo centrą turėti būtent savo šalyje. 

Užtenka amerikiečių verslininkui ar politikui pasakyti, jog būtent Estijoje sukurtas „Skype“ bei yra NATO kibernetinio saugumo centras, ir jam nebesvarbu, kad ten gyvena vos milijonas žmonių. Prieš kelias dienas pasaulio naujienų agentūros išplatino žinią, jog JAV taip pat jungiasi prie minėto NATO kibernetinio saugumo centro ir skirs jo veiklai ne vieną milijoną. Pavydu, bet tai reiškia naujas darbo vietas, naujus gyventojus viešbučiuose, naujus Talino butų nuomininkus.

Pranešimą apie Estiją skaitęs Heritage fondo ekspertas taip pat teigė, jog interneto skvarba, elektroninė valdžia ir kasdienis informacinių technologijų taikymas Estijoje paplitęs labiau nei bet kurioje kitoje valstybėje. Ir taip apie Estiją kalba „Microsoft“, „Google“ ir „Apple“ tėvynės pilietis.  

Kai forumo dalyviams priminiau, kad Estija taip pat yra vienintelė valstybė, kur per rinkimus galima balsuoti internetu, pasijaučiau nepatogiai, jog nesu estė, ir pagyros neturėtų būti skirtos man.

Galime draugiškai pasišaipyti iš estų noro nuolat išsiskirti iš kitų Baltijos valstybių bei pareiškimų, jog jie yra skandinavai. Kita vertus, akivaizdu, jog startavę iš tos pačios startinės pozicijos kaip kaimynai latviai ar lietuviai, estai pirmyn nuskuodė greičiau. Arba bent jau sugebėjo tuo įtikinti pasaulį. Nors skaitant komentarus estų „Delfi“ rusų kalba ir nepamanytum, jog tai valstybės lyderės vertinimai.

Viena galinga raidė

Matyt, todėl kiekviena naujai išrinkta Lietuvos valdžia valstybės įvaizdžio kūrimo procesą pradeda iš naujo. Įsitikinimas, jog viskas, ką darė iki šiol išrinktieji, yra niekis, labai gajus. Skelbiami nauji konkursai, skiriami milijonai, taip ir nesugebėjus suprasti, kur buvo išleisti prieš tai skirti valdžiusiųjų, samdomos vis kitos viešųjų ryšių agentūros.

Paišomi simboliai nuo margaspalvio dobilėlio lapo iki futuristinių spalvų kaladėlių, geriau derančių kokiai Lotynų Amerikos šaliai nei Baltijos valstybei. Kuriamos idėjos – nuo didžiosios Karalystės iki drąsios šalies. Pagaliau Vilniaus oro uoste nevykusiai siūloma pasikrauti – Recharge in Vilnius.

Estija tapo e-Estija, ir ta vienintelė raidelė šalies pavadinimo pradžioje yra stipresnis simbolis nei dobilėliai, kaladėlės ir kiti elementai kartu sudėjus. Viena raidė liudija, jog tai – aukštų technologijų, suprask – ateities valstybė . 

Žinau Lietuvoje interneto bendrovių, laiminčių stambius tarptautinius užsakymus, pažįstu lietuvių, talentingų interneto svetainių kūrėjų, savo srities lyderių, bet Lietuva jais nesigiria. Lietuva apskritai nesigiria.

Lietuva net neturi nuolat atnaujinamos interneto svetainės anglų kalba, kuri būtų naujienų iš Lietuvos šaltiniu. Estijos nacionalinis radijas yra ir Estijos naujienų anglų kalba skleidėjas. Abejoju, ar nesudėtingas, bet nuolat atnaujinamas portalas labai didina Estijos biudžeto išlaidas.

Iš Estijos apie Baltijos šalis praneša ir balticbusinessnews.com. Estijos ambasada Vašingtone turi savo kampelį „Facebook“, o Lietuvos ambasados čia nerasi, nors jos komandai Vašingtone pagyrų girdžiu nuolat. Ir tai – ne vienos ambasados, o valstybės požiūrio problema.

Pabaigai – Puntuko dydžio akmenėlis į estų daržą. Praėjusią savaitę JAV Federalinis tyrimų biuras sėkmingos operacijos metu sužlugdė interneto įsilaužėlių gaują, šeši įtariamieji sulaikyti Estijoje. Programišiai virusu užkrėtė 4 mln. asmeninių, verslo ir tokių valstybės institucijų, kaip NASA, kompiuterius. 

Antraštės rėkė: „FTB sunaikino milžinišką Estijos kibernetinę gaują“. Tik šį kartą pirmuosiuose puslapiuose žinia neatsidūrė, o „The Economist“ apie tai išvis neparašys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"