TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip galimas optimizmas?

2010 09 02 0:00

Optimizmas dabartiniame mūsų gyvenime gana nepopuliari tema.

Patikslinu - šios būsenos nesieju su entuziazmu, nors žmogui reikia ir šito, pakanka, kad gera nuotaika viršytų blogąją ir kad ji būtų atvira, taigi galėtų ir kitiems pakelti dvasią. Tokios nuotaikos labai trūksta mūsų kasdienėje aplinkoje, ne mažiau jos stokojame ir viešojoje erdvėje. Tą erdvę per visus nepriklausomybės metus nugulęs negatyvizmas sklaidosi labai nenoriai. Ir šiandien, kaip ir prieš keliolika metų, žiniasklaidoje pirmiausia skelbiama apie korupciją, pedofiliją ir panašias naujienas, o jos niekam neprideda gero ūpo. Tačiau keista ir liūdna tai, kad nemažai daliai žmonių gero ūpo lyg ir nereikia, dažnas pilietis yra persiėmęs neigiamomis mintimis, o girdėdamas, kad mūsų valstybėje esama ir gerų dalykų, pasijunta tarsi būtų nutikę kažkas ne taip.

Diplomuotas lektorius per viešą paskaitą į šuns dienas deda valdžią, valdininkus, ūkio politiką ir kita, o baigdamas retoriškai klausia: "Kur dar pasaulyje šitaip gali būti?" Dėl faktų nesiginčijama, bet dėl bendro valstybės įvaizdžio bandau prieštarauti, siūlydamas palyginti kad ir su viena kita artimesne ar tolimesne šalimi. Sulaukiu kategoriško tvirtinimo: "Lietuvoje bus dar blogiau."

Pokalbyje apie švietimą pasidžiaugiu apdovanojimais, kuriuos mūsų moksleiviai pelno pasaulinėse matematikos, informatikos, geografijos olimpiadose, sakau, kad tai liudija apie geras mokyklas Lietuvoje, apie puikius mokytojus, kurie įskiepija moksleiviams domėjimąsi. "Tai liudija tik apie ypatingus kai kurių moksleivių gebėjimus", - atrėžia pašnekovas.

Kitame pokalbyje negaliu susilaikyti nepagyręs gydytojų, kurie ne itin geromis sąlygomis atlieka sudėtingas operacijas, grąžina sveikatą sunkiems ligoniams. "Gelbsti tik geri užsienietiški vaistai", - vėl esu pašnekovo nusodinamas. Užsimenu apie kaimo bendruomenes, kurios aktyvėja, kultūrėja ir teikia gražių vilčių. "Reikia žinoti, kas už to stovi", - ironiška užuomina palydi mano mintis. Ir taip toliau. Mūsų pačių aplinkoje išvešėjęs mazochistinis nihilizmas kerta per pačias šaknis.

Šiame niūrokame fone paguosti siūlosi pozityvaus mąstymo technologijos, jos ragina dažniau šypsotis, kartoti "aš geras, viskas bus gerai". Gal ir padeda, jeigu ir pats turi lašą optimizmo, bet, kita vertus, tai verčia pagalvoti, kad gali būti daroma ir visiškai priešingai.

Ne vien vaizduotės padaras yra pilietis, kuris visur - darbe, parduotuvėje, aludėje - tvirtina, esą mūsų krašte viskas blogai, labai blogai. Gal žmogui tiesiog juoda diena užėjo ir daugiau nieko, ką gali žinoti? Bet jeigu panašiai kalbama ir kitą, ir dar kitą dieną, ir tas pat kartojama po keliolika kartų, iš kur žinoti, ar "už to" neslypi kokia neskaidri technologija? Juk jeigu viskas blogai, peršasi išvada, kad ne kitokia ir pati valstybė. Arba nuolatinis sakymas, rodant pirštu į politikus, "visi jie vagys"? Tas, kuriam tikrai taikytinas toks epitetas, tik nusijuoks širdyje ir toliau tvarkys savo reikaliukus. O doras politikas bus užgautas, turės, ko gero, aiškintis rinkėjams ir suabejos, ar kitą kartą verta eiti į rinkimus. Kuo ne pilietinė savidestrukcija, atgrasanti žmones nuo politikos?

Visi pripažįsta, kad prieš porą trejetą metų, tegul ir "burbulo" sąlygomis, gyvenome geriau - neapkarpyti atlyginimai ir pensijos, daugiau darbo vietų, daugiau pirkome, vartojome, skolinome. Bet ar buvo daugiau pasitenkinimo ir optimizmo? Neteko pastebėti. Neįprasta, blogas tonas, kas kita būti nuolatos nepatenkintam. Jeigu žmogus gyvena gana neblogai - turi ir darbą, ir būstą, ir sąskaitą banke, bet vis tiek šaukia, kad viskas blogai, - verčia suklusti, pagalvoti: gal anas kažką žino, gal geriau supranta?

Dabar atėjus sunkmečiui yra kitaip. Kai ir taip aišku, kad ne pyragai, be perstojo verkšlenti, kad blogai - menka išmintis, kažin ar būsi išgirstas, jeigu ir būsi, greičiau tik suerzinsi. Todėl dabar tinkamas laikas optimizmo atgaivai. Pozityvi savigyra neblogai, bet geriau pradėti iš kitos pusės - neįsileisti į savo sielą nusiminimo, liūdesio ir kitokių depresyvių būsenų, padėti ir kitiems nepasiduoti pesimizmui. Tada turės pritilti ir visoks nihilizmas (nepainioti su pamatuota kritika), nes nesulauks palankaus atgarsio, o kartu iš regos lauko nyks ir vertybinės regos žvairumas, ne vienam trukdantis matyti tai, kas gera. Skaidrėjant dvasinei būsenai atsigaus ir optimizmas, nes tai būdinga sveikai žmogaus prigimčiai. Prie to galėtų daugiau prisidėti ir žiniasklaida, dažniau rašydama apie geras mokyklas ir mokytojus, puikius gydytojus, darnias kaimų ir miestelių bendruomenes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"