TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip gimsta politinė tauta

2014 10 28 6:00

Ukrainoje išrinkus naują parlamentą prabilta, kad šioje šalyje gimsta politinė tauta. Kai kurie jos santykio su valstybės institucijomis, politine sistema keliai gali būti svarbūs suvokti ir Lietuvai.

Tokios sudėties parlamento Ukraina dar neturėjo. Taip, jame, kaip ir anksčiau, deja, netrūksta per įvairių partijų sąrašus pakliuvusių oligarchų, turtingų verslininkų, kurie sumokėjo už kelialapį į parlamentą didelius pinigus. Bet pirmąkart jame yra ir daug visuomenės atstovų ir aiški provakarietiška dauguma.

Per kelias savaites, matyt, bus suformuota nauja koalicija ir vyriausybė, pratęsianti po Maidano įvykių atsiradusios valdžios siekius suartėti su Europa, įgyvendinti reformas. Tikiuosi, bus laikomasi atokiau nuo populistų ir radikalų, susitelkiama į ekonominę ir administracinę reformą, valstybės saugumą ir kovą su korupcija.

Juolab kad šį kartą ne už parlamento sienų, o jo viduje bus pilietiškai aktyvių, atsakingų žmonių, kurie, jei netaps juos į valdžią delegavusių partijų sraigteliais, gali būti nauju pilietinės visuomenės santykių su valdžia pavyzdžiu. Kai suprantama, kad valdžia nėra kas nors svetima piliečiams ir valstybei, kad ji nėra asmeninio lobimo priemonė, o svarbios institucijos, priimančios valstybei ir tautai būtinus sprendimus.

Tiek piliečiai turi būti pasirengę aktyviai dalyvauti savo valstybės gyvenime, tiek valdžios institucijos, politinės partijos, kurios demokratiniame pasaulyje turėtų būti piliečių ryšys su politiniu gyvenimu, privalo būti atviros tokiam dialogui.

Ukrainos politikai ryžosi tam, kam iki šiol niekaip nesiryžta Lietuvos partijos ir valstybės institucijos. Partijos, atstovaujančios provakarietiškoms demokratinėms jėgoms, sutiko bendradarbiauti su pilietine visuomene kaip lygus su lygiu. Ne visai savo valia. Tiesiog po Maidano visuomenininkai, kaip individai ar pilietinės organizacijos, jau nekalbant apie savanorius, grįžusius iš fronto, tapo daug populiaresni už daugelį įtakingiausių partijų. Ir šios suprato: nesuartėsi su visuomene - pralaimėsi rinkimus.

Lietuvoje partijų ir visuomenės gyvenimas yra tarsi du nesusisiekiantys indai. Deja, ir valdžios dialogas su visuomene yra suprantamas tik kaip valdžios dialogas su tomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios yra "savos" ir kritiško žodžio nepasakys. Pasakei tokį žodį kuriam nors aukštam valdžios atstovui šalies mastu, ir dialogas su valdžia baigtas. Lietuvos valdžiai, kaip neretai ir partijoms, reikalinga ją liaupsinanti visuomenė.

Ukraina žengė kitu keliu. Partijos, įtraukusios visuomenininkus į savo sąrašus, supranta, kad šie aktyvūs žmonės, visada turėję pilietišką poziciją, gali prieštarauti vienam ar kitam partiniam veiksmui ir vargu ar sutiks tapti tylinčia dauguma, galvojančia tik apie tai, kaip prisitaikyti prie naujos politinės realybės. Bet, matyt, būtent šie žmonės ir bus naujos Ukrainos kūrėjai, stumiantys sustabarėjusias partijas priimti sprendimus, naudingus ne vienai ar kitai grupei, o tautai ir valstybei.

Žinoma, svarbus lūžis įvyko ir pačių Ukrainos visuomenininkų sąmonėje. Ne vienas jų atmetė kaip netinkamą šių dienų situacijai ankstesnį požiūrį, kad valdžia yra blogis, ir nusprendė dalyvauti rinkimuose, siekdamas iš vidaus įgyvendinti jos pilietinę kontrolę. Taip pat partijų. Net ir tos, kurios sąraše būdami pakliuvo į parlamentą. Jie pabrėžia ir tai, jog svarbu sukurti pilietinės visuomenės saviorganizacijos teisinius pamatus, kad nesantieji valdžioje ir partijose, bendradarbiaudami su jomis, galėtų veikti valstybės ir tautos labui.

Negalima sakyti, kad partijos Lietuvoje visai nebando ieškoti ryšių su visuomene. Prieš kažkuriuos rinkimus konservatoriai turėjo sukūrę forumą su panašios idėjinės krypties visuomenininkais. Praėjusią savaitę kairiosios pakraipos visuomenininkai Seime organizavo renginį kartu su socialdemokratais, diskutavo apie visuomenės vaidmenį valstybės gyvenime. Labai svarbu, kad tokie bandymai nevirstų tik akcija prieš vienus ar kitus rinkimus, o rimtu, nuosekliu darbu, siekiant suartinti piliečių ir partijų pozicijas, parengti dirvą bendram visuomenininkų ir institucijų darbui.

Tik tada, kai valdžia ir piliečiai tampa savo šalies ateities kūrėjais, kai valdžia, partijos pripažįsta, kad piliečiai turi teisę į kritišką nuomonę, ir sudaro bendro darbo galimybes, gimsta politinė tauta. Ukraina žengė žingsnį to link.

Ukrainoje ir verslas suprato, kaip būtina remti net tokias visuomenės iniciatyvas, iš kurių asmeninės naudos negausi. Bet naudos turės valstybė ir visuomenė. Tai irgi kelias į politinės tautos kūrimą. Kai tai suprasime Lietuvoje, žengsime į priekį.

Gali būti, kad mums, įpratusiems kitus mokyti demokratijos, teks ir iš Ukrainos kai ko pasimokyti: kaip atkurti politinę tautą, kurią turėjome pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, bet vėliau dėl valdžios savanaudiškumo ją beveik praradome.

Lietuvos patirtis rodo, kad tapti politine tauta yra nelengva. Dar sunkesni išbandymai laukia Ukrainos, patiriančios gilią ekonominę krizę ir turinčios neramų Donbaso regioną. Tačiau politikai ir visuomenininkai ėmė kartu spręsti šalies likimą. Ir tai labai svarbu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"