TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip iš žmogaus bolševiką iškelti

2015 09 11 6:00

Pirmadienį laidoje “Dėmesio centre” LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas griežtai ir taikliai bakstelėjo pirštu parodydamas, kas labiausiai džiaugiasi girdėdamas lietuvių ksenofobiškas kalbas apie imigrantus, plūstančius į Europą. 

Tai - Rusijos vadovas Vladimiras Vladimirovičius Putinas. Tokia lietuvių reakcija leidžia jam manyti ir džiaugtis, kad per dvidešimt penkerius laisvės metus neatsikratėme homo sovieticus sindromo, kad vakarietiškos bei krikščioniškos vertybės lietuviams gal ir žinomos, bet sunkiai suprantamos, o juo labiau vertinamos.

V. Pugačiauskas taip pat pažymėjo, kad netolerancijos pabėgėliams ribos beveik sutampa su Sovietų Sąjungos okupuotomis arba jos įtakos zonose buvusių valstybių sienomis. Paprasčiau sakant, į rytus nuo Berlyno pykčio daugiau, ir tai dar kartą įrodo, koks gajus tebėra bolševikinis užkratas.

Biržai nuo Berlyno į rytus nutolę per 1000 kilometrų. Nenustebau perskaitęs, jog Biržų rajono savivaldybės vadovas Valdemaras Valkiūnas per Lietuvos merų susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministre sakė, kad priimti pabėgėlius tolygu beprotybei, vedančiai šalį į destrukciją bei chaosą, ir jis tik išprievartautas sutiktų tai padaryti. Kelias šio žmogaus kalbas esu girdėjęs Seime - retorika nepasikeitusi, tik šiek tiek netikėta sužinoti, kad ponas V. Valkiūnas savo požiūrį į pabėgėlius reiškė ne tik kaip savivaldos atstovas, bet ir kaip psichologas. Nežinojau, jog dabartinis Biržų meras dar 1991 metais Rygos pedagoginiame institute įgijo psichologo specialybę. Gaila, o gal laimė, kad niekada nedirbo kaip šios srities specialistas. Tačiau galbūt šiandien jis galėtų pagelbėti kitam politikui - Kęstučiu Masiuliui, kuris socialiniuose tinkluose pagarsėjo “pamąstymais” apie tai, kaip iš žmogaus iškelti Afriką?

Gal dar daugiau naudos būtų, jei jiedu pamąstytų, kaip iš Lietuvos išvarius okupantus iš žmogaus bolševiką iškelti. Tikrai nenustebsiu sužinojęs, kad buvęs „Žinijos“ draugijos referentas prieš pat imperijos subyrėjimą prašėsi į Komunistų partiją, o gal ir tapo šios bolševikų ideologijos paveldėtojos nariu.

Dviejų sovietinėje aplinkoje brendusių žmonių požiūris į kitataučius iš dalies suprantamas, ir jokie psichologai čia nebepadės. Kad ir kokia melaginga buvo Maskvos propaganda, kai kuriems ji sukėlė negrįžtamus procesus. Tiksliau, derėtų kalbėti ne apie propagandą, o apie milžiniškas pastangas naikinti tikėjimą ir vertybes, be kurių žmogui lieka tik gyvuliški instinktai.

Teko girdėti nuomonę, esą tie, kurie mano, jog reikia priimti pabėgėlius, yra romantikai, o tie, kurie tam priešinasi, - pragmatikai. Neabejoju, kad po Briuselio siūlymo Lietuvai per dvejus metus priimti 1105 prieglobsčio prašytojus tokių “pragmatikų” atsiras gerokai daugiau. Vis dėlto man labiau patinka pagal tokį apibrėžimą į “romantikų” gretas patenkanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri aiškiai pasakė, jog Vokietija per metus numato priimti apie 800 tūkst. pabėgėlių. Galbūt tai romantiškas požiūris, bet neabejoju, kad vokiečiai jau dėlioja konkrečius žingsnius, kaip bandys į visuomenę integruoti tiek daug atvykėlių.

Tuo metu Lietuvoje trykšta emocijos. Keista, kad partijų lyderiai, žinomi visuomenės veikėjai, politologai, nežinia į ką dairydamiesi ar ko laukdami, stengiasi neturėti aiškios pozicijos.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis kviečia diskutuoti plačiau ir siūlo pradėti nuo, jo manymu, svarbiausio klausimo: ar mes norime pabėgėlius asimiliuoti, ar gyventi multikultūrinėje šalyje, ir kaip ketiname tam pasiruošti?

Mano galva, ir be diskusijos akivaizdu, kad didžioji dalis visuomenės nepasirengusi gyventi multikultūrinėje aplinkoje, todėl reikia ne svarstymų, o aiškaus veiksmų plano, kaip bandysime integruoti atvykėlius. Nei 1 tūkst., nei 10 tūkst. migrantų valstybės nesugriaus, bet niekas šiandien negali pasakyti, kiek jų sulauksime per artimiausius penkerius metus. Todėl laikas pradėti dirbti, o ne diskutuoti. Deja, šiandien tokio lyderio kaip “romantiškoji” A. Merkel Lietuvoje nematyti.

Vis dėlto vilties, kad Vladimirui Vladimirovičiui vis rečiau teks iš džiaugsmo trinti delnus, yra.

Antai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės pabaigoje teigė, jog Lietuva nepritaria privalomam pabėgėlių perkėlimui ir yra nepasirengusi priimti 700 nuo karo bėgančių žmonių. Antrą rugsėjo trečiadienį ji jau pareiškė, kad Europos Komisijos siūlymas priimti kiek daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių atitinka šalies galimybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"