Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kaip išgarsėti per dieną

 
2017 01 21 6:00

Šiuo metu visa viešoji erdvė alpsta ne nuo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuriame aptariama vaikų ir šeimų teisinė padėtis šiuolaikinėje visuomenėje ir galimos juridinės pasekmės. Visuomenė nekalba ir apie tai, kodėl didžiausios Seimo frakcijos seniūnas iki šiol neprašo leidimo dirbti su slapta informacija.

Kažin kodėl? Pritilo kalbos ir apie tai, kokius realius gerus darbus nuveikti žada naujojo Seimo nariai, kaip jie rengiasi pagerinti mūsų visų gyvenimą ir sugrąžinti trečdalį tautos iš emigracijos.

Šiandien visuomenės gyvenimas sukasi aplink vieną pikantišką istoriją – buvo ar nebuvo tarp jų kažkas, kokia jos kailinių kaina ir koks bus istorijos tęsinys? Tikras realybės šou.

Tačiau kai gerai pagalvoji – nieko keista. Juk paklausa gimdo pasiūlą. Išsirenkame Seimą tokį, kokio norime arba į kokį patys esame panašūs. Nacionalinis transliuotojas net metų sandūroje rodo klounus, klounada paversdamas ir visų sveikintojų, tarp jų ir aukščiausių šalies politikų, pasirodymą. Žydrųjų ekranų turinys toks „turiningas“, kad belieka žiūrėti patį „turiningiausią“ renginį – Ingos Valinskienės koncertą. Televizininkai tarsi patys prašyte prašo: nėra ko į televizorių per naujametį spoksoti – į gatves, pas draugus eikite, tarpusavyje šeimose bendraukite. Taip ir darome. Kažkaip vis dažniau, peržiūrėję svarbiausias Lietuvos ir pasaulio žinias, stengiamės paspausti mygtuką „skip“.

Žinoma, kalbu tik tų nuobodžių asmenų, kurie nesugeba išgarsėti ir kurie yra tokios pilkos asmenybės, besirūpinančios šeima, gimdančios ir auginančios vaikus, tyliai ramiai, be skyrybų skandalų ar mįslingų užuominų apie naujus draugus ar drauges, vardu. Tai tos pilkos asmenybės, kurių niekas nepagirs už gražią šeimą, už tai, kad nepalieka svetimiems auklėti savo didžiausio turto – vaikų ir neleidžia smagiai laiko prabangiuose vakarėliuose, apie kuriuos kitą dieną rašo „Žmonės“. Kurie nešioja ne prada ar gucci drabužius ar aksesuarus ir nevažinėja cadillacais ar range roveriais. Toks pilkas būdamas, be abejo, niekada neišgarsėsi.

Tačiau kaip nesunku paskleisti gandą apie save po planinės „kūno linijų“ korekcijos, nors aplink apstu moterų, tų eilinių namų bitučių, kurios ir be plastikos pramonės įsikišimo tiesiog nuostabios. O kaip gražiai vadinamos ponios ir panelės, kurių gyvenime pasikeitė jau ne vienas partneris. Paskaitykite antraštes: pasija, modelis, atlikėja, karštutė, eskortė. Taip kiekvienai šešiolikmetei ir kalama į galvą mintis, kad jei nebūsi viena iš tų pupyčių, tai būsi niekas. Užtenka per socialinius tinklus paskleisti savo menkai pridengto kūno nuotrauką, o dar geriau – ir visai nepridengto, ir jau būsi garsi. Šiandien Lietuvoje išgarsėti galima tiesiog per vieną dieną. Tai – ne prielaida, tai pastarosiomis dienomis įrodytas faktas.

Mūsiškes pasijas galėtume vadinti tikromis diletantėmis, palyginti, pavyzdžiui, su Japonijos geišomis. Jau vien dėl išsilavinimo ir plataus akiračio stokos. Rytų kultūroje šio amato atstovės mokomos menų, poezijos. Didžiuosiuose Japonijos miestuose iki šiol veikia geišų kultūros centrai. Šios srities profesionalės dar vadinamos menininkėmis, artistėmis – būtent toks yra šio žodžio tiesioginis vertimas.

Europoje vartojamas ne mažiau mįslingas pavadinimas – kurtizanė, tačiau turintis kur kas žemiškesnį sąvokos paaiškinimą – tai laisvo elgesio moterys, turtingų ponų palydovės, taip pat neabejingos menui. Vakarų kultūroje kurtizanės dar buvo vadinamos heteromis. Tačiau ir jų luomo nevengiama apipinti įvairiais idealistiniais apibūdinimais.

Šių laikų kurtizanės aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, siūlydamos savo paslaugas, kitoms netgi pasiseka dar ambicingesnių tikslų pasiekti, jei jų turi, ko gero, net ir įstatymą galėtų parašyti, ir apie medžioklę, be abejo, tik nežinia, kokių padarų...

Gyvenimo prasmės, egzistencijos klausimai buvo sprendžiami įvairiomis epochomis. Šias temas narpliojo filosofai ir išminčiai, kurių veikalus studijuoja šiandienos mokslas. Tarkime, viduramžiais krikščionybė darė didelę įtaką požiūriui į porų gyvenimą ir santuoką. Šios nuostatos atsispindėjo įstatymuose ir bendrame moralės kontekste. Visai kitas požiūris vyravo senovės Graikijos kultūroje, propagavusioje ypač laisvus santykius, netgi tarp tos pačios lyties atstovų. Romos imperijoje tokios nuostatos buvo tęsiamos. Kas padėjo tvirtesnius pamatus išlikti: krikščionybė išliko iki šių dienų, senovės Graikija, Romos imperija žlugo.

Skirtingos kultūros skirtingais amžiais nevienodai dėlioja vyro ir moters vietą sociume ir santykį, bet šeimos sąvokos, kaip valstybės stabilumo garantijos, neišdrįso atsisakyti nė viena.

Ir pabaigoje noriu pacituoti XIV amžiaus aušroje parašytą Dantės veikalą „Dieviškoji komedija“. Trumpas rakursas į Dantės Aligjerio biografiją: prakutęs ir išsilavinęs miestietis, kaip ir daugelis to meto išsilavinusių žmonių, buvo išguitas iš Florencijos perversmą įvykdžiusių prasčiokų juodųjų gvelfų. Viduramžių ir Renesanso epochų sandūros poetas jau pirmoje eilutėje atveria didžiulį svarbiausio veikėjo sutrikimą, kurį galėtų prisitaikyti kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus, aišku, kuriam nesvetimas egzistencializmas:

„Gyvenimo nuėjęs pusę kelio,

Aš atsidūriau miško tankmėje

Pametęs tiesų pėdsaką takelio.“

Vedamas Vergilijaus, Dantės veikėjas atskleidžia didžiausias visų laikų nuodėmes, įkūnydamas jas į 3 plėšrius žvėris: lūšis – gašlumas, liūtas – puikybė ir vilkė – godumas.

Praėjo 696 metai... ir niekas nepasikeitė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"