TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip išvyti neteisingumą iš Lietuvos?

2012 02 22 7:00

Pabandykime išsikelti patys sau kokį nors labai sunkiai įgyvendinamą, bet labai svarbų uždavinį ir apsvarstyti, kokie galimi keliai visa tai padaryti. Kol to kelio ieškome patys, tol dar galime išsirinkti, mums atrodytų, tą patį geriausią, bet pabandykite tai daryti su bendraminčiais arba kitais žmonėmis, kurie siekia to paties.

Išvysime daugybę kelių vienam ir tam pačiam tikslui pasiekti ir tik nuo mūsų visų geranoriškumo, momento svarbos supratimo priklauso, ar tą kelią, kuris buvo pasirinktas, vis dėlto mes kritikuosime ir niekinsime, ar palaikysime, suvokdami, kad bendromis pastangomis daug daugiau galima pasiekti. Tokį pasirinkimą turime ir mes šiandien Lietuvoje.

Kalbu apie teisingumo siekį mūsų valstybėje, kuris šiandien ne vienam, viskuo nusivylusiam Lietuvoje, atrodo toks pats sunkiai pasiekiamas, o gal net visiškai neįmanomas, kaip Sąjūdžio metais atrodė tautos ir valstybės nepriklausomybė. Daugiau nei dvidešimt metų esame nepriklausoma valstybė ir kartais tos laisvės net atrodo lyg ir nebranginame. O prieš akis mums stovi taip ir neišspręstas per visą laisvą mūsų valstybės gyvenimo laikotarpį uždavinys - teisingumo siekis ir svarbiausias klausimas: ar galime išvyti neteisingumą iš Lietuvos? Ir nuo ko reikėtų visa tai pradėti.

Galimi trys keliai išvyti neteisingumą. Pirmas kelias - imti kapoti galvas tų teisėtvarkos institucijų vadovų, kurie, mums atrodo, blogai dirba, o gal dar visas galias perduoti valstybės vadovei, kaip dabar vis dažniau siūloma. Antras kelias - išsiaiškinti, kas vyksta tose teisėtvarkos institucijose? Kodėl dūla dar prieš daugelį metų pradėtos bylos prokuratūroje, teismuose? Kodėl iki šiol gaji labai keista teisė Lietuvos gyvenime, kai žmonių likimai priklauso nuo Valstybės saugumo departamente (VSD) surašytų pažymų. Pagaliau kodėl teisėtvarkos pareigūnai, kurie vis dažniau privačiuose pokalbiuose prisipažįsta apie tai, kad ir jie pavargo nuo tos nuolatinės kritikos savo adresu, taip pat pasako, kad bijo imtis labai aukštų asmenų bylų, nes gali netekti darbo. Trečias kelias - įtraukti visuomenę į dialogą su politinės ir teisinės valdžios institucijomis, sutariant dėl konkrečių formų.

Kol kas Lietuvoje eita tik pirmuoju keliu. Pakeisti labai daug visuomenės kritikos sulaukę VSD ir Generalinės prokuratūros vadovai. Visa tai padaryta valstybės vadovės iniciatyva ir dabar jau norėtųsi sulaukti ne tik iš šios institucijos vadovų, bet ir prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymo, ar ji įsitikinusi, kad šios institucijos dirba geriau.

Anksčiau galiojusi VSD pažymų teisė Lietuvoje buvo papildyta poligrafo teise. Kilus įtarimų, pareigūnas siunčiamas prie VSD kontroliuojamo poligrafo, o tada jau viskas tampa panašiai į tai, kas vyksta mūsų turguose: kas kontroliuoja svarstykles, tas nulemia ir jų darbo rezultatus. Bet ar tie, kurie kontroliuoja VSD, gali užtikrinti, kad šie melo detektoriai teikia objektyvius duomenis, o gal tokius, kokie yra jiems užsakyti. Kaip ir VSD pažymų rašytojai. Kas kontroliuoja jiems galbūt daromas įtakas, rašant pažymas, kurios dažnai lemia žmogaus likimą.

Labai daug klausimų kyla ir dėl Generalinės prokuratūros darbo. Nemažiau, nei esant ankstesniam vadovui. Ir nėra ko paklausti, nes naujasis vadovas yra visai nematomas. Kam visuomenė turi adresuoti klausimus dėl šių institucijų darbo? Galbūt į dalį jų galėtų atsakyti ir valstybės vadovė, kuri paskyrusi savus žmones turėtų irgi prisiimti atsakomybę už jų darbą. Juo labiau visa tai reikėtų žinoti prieš teikiant siūlymus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) pavesti prezidentės kontrolei. Situacija, kai tokias institucijas kontroliuoja kokia nors ministerija, kurioje taip pat yra neaiškios įtakos iš šalies, nėra gera. Todėl svarbu parinkti modelį, atitinkantį teisinės demokratinės valstybės modelį, o ne žvalgytis į pavyzdžius tų kaimyninių valstybių, kuriose viskas sutelkta vienose rankose.

Suvokiant visa tai, būtų labai prasminga svarstyti dėl antro ir trečio kelio. Ypač dabar, kai iš pareigų pašalinti FNTT vadovai, nors ta institucija pastaruoju metu bene efektyviausiai ėmėsi įvairių partijų ir jų veikėjų bylų, kuriose matoma šešėlinio kapitalo įtaka. Panašiai efektyviai dirba gal tik Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Bet VPT vadovui Vyriausybė už gerą darbą sumažino algą ir neskyrė tiek papildomų etatų, kiek žadėjo, o STT vadovas irgi turėtų gyventi neramiai, nes, kaip suprantu, pačiuose aukščiausiuose sluoksniuose sklando norai jį atleisti, pasinaudojus spalio mėnesį galima rotacija. Ir dėl vienų, ir dėl kitų darbo bandoma ieškoti įvairių priekabių, nors kartais pripažįstama: jie tapo per daug nepriklausomi nuo politikų. FNTT vadovai jau atleisti. Kas toliau?

Būtent todėl labai svarbu suvokti tikras priežastis, kodėl buvo atleisti šie FNTT pareigūnai. Ar jie tikrai padarė ką nors bloga? Bet kodėl tada net tris mėnesius Generalinė prokuratūra delsė atlikti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo, o per tą laikotarpį pasirinktas valios sprendimas, atsižvelgiant tik į įtarimus, kuriuos patvirtino reikiamų žmonių kontroliuojamas poligrafas? Ne mažiau svarbu suvokti ir kokias bylas kontroliavo FNTT. Ar neslypi kai kurios jų vadovų atleidimo priežastys ir šiose bylose? Visa tai labai svarbu suprasti ir paaiškinti visuomenei, piliečiams, kurie nėra minia. 

Visi mato, kad įvairių šešėlinių, gal net ir kriminalinių įtakų požymių vis daugiau atsiranda mūsų valdžios, kuri ne vienam yra tapusi tiesiog pasipinigavimo priemone, darbe. Nepaaiškinus atsakingų pareigūnų atleidimo priežasčių, siunčiamas labai blogas signalas teisėtvarkoje dirbantiems žmonėms: jeigu imsite dirbti, kabinti tai, ko nereikia, bus blogai. Tokia valstybė tikrai negalėtų apsivalyti nuo neteisingumo. O tai daryti reikia.

Būtent todėl visuomenei reikia susitelkti. Dėl teisingumo ir dėl aiškumo valstybėje. Dėl to, kad mūsų valstybėje pagaliau, jeigu valdžioje yra koks nors sukčius, tai nesvarbu, kokiai partijai priklauso, jis susidurtų su teisės rūstybe. Jeigu koks nors pareigūnas vilkina bylas ir jų nesprendžia, slepia faktus, jis irgi turėtų būti ne tik pabaramas, bet pareikalaujama atsakomybės. 

Atsakomybės, aiškumo būtina pareikalauti ir iš valdžios, nes tokia piliečių ir valdžios partnerystė - labai svarbus teisinės demokratinės valstybės elementas. Šį dialogą reikia pradėti nuo pačios aukščiausios valdžios. Būtent todėl šiandien, vasario 22 dieną, 12 val. ir susirenkame aikštėje prie Prezidento rūmų, kad pradėtume sklaidyti nežinią dėl Lietuvoje vis dar tvyrančios politinės ir teisinės valdžios savivalės, nepaisant gražių kalbų. 

Toliau šį teisingumo žygį, teisingumo sąjūdį būtų galima pratęsti, aiškinantis įvairių teisėsaugos institucijų darbą, jų laimėjimus ir spragas, kad šio kelio gale galėtume pasakyti: nors ir buvo sunku, pagaliau Lietuvoje turime ne tik nepriklausomybę, kurią imsime branginti, bet ir teisingumą. Ir visi Lietuvos žmonės, lietuviai, priversti išvykti kitur, pagaliau suvoktų, jog Lietuva keičiasi. Ji tampa valstybe, kur gerbiamas žmogus ir doro žmogaus nebetrypia sukčiai.

Bet tam, kad galėtume pradėti šalinti neteisingumą iš Lietuvos, reikia bendro visų darbo. Akcija prie prezidentūros galėtų būti tik jo pradžia. Šiam darbui galėtų susitelkti plačios visuomenės pajėgos, visi geros valios žmonės. Ir eitume kartu mūsų valstybės apsivalymo link, pakeliui vėl įveikdami tą abejingumą ir baimę, kurie vis dar kausto ne vieno širdį Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"