TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip įveikti tragišką statistiką

2013 05 08 6:00

Lietuva kelis dešimtmečius ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pirmauja liūdnojoje statistikoje - pagal savižudybių skaičių. Tokia padėtis niekada nebuvo paslaptis, tad nedovanotina, kad per tiek metų valstybė nesuformavo savižudybių prevencijos strategijos, neskyrė tam pakankamai dėmesio.

Žinomo komiko ir aktoriaus mirtis įplieskė diskusijas šiuo klausimu. Į šią problemą pažvelgta tarsi naujomis akimis, pradėta žvalgytis aplink ir ieškoti, kas dėl to kaltas. Nevykusi kultūros politika? Godus ir negailestingas šou verslas? Valstybės abejingumas? Kai kas užsiminė ir apie paties asmens atsakomybę. Kiekvienas toks atvejis yra unikalus, taigi nėra ir vieno vaisto, kuris padėtų kiekvienam, esančiam rizikos grupėje. Vis dėlto teisiausi turbūt tie, kurie, kalbėdami apie savižudybių problemą, pirštu rodo į valstybės politiką.

Kalbant apibendrintai, didžiausia Lietuvos silpnybė yra ta, kad mūsų šalyje nėra harmoningai susiklosčiusio individo, bendruomenės ir valstybės santykio - nėra net supratimo, kokio modelio šioje srityje derėtų siekti. Individas paprastai mano, kad jis yra "nusipelnęs gyventi geriau" ir gauti visas įmanomas garantijas, išmokas ir kompensacijas iš valstybės institucijų. Tačiau pačioms valstybės institucijoms užginta kaip nors kištis į individo gyvenimą, net jei intencijos būtų pačios geriausios. Nedidelis pavyzdys - asmuo "turi teisę" į savo butą daugiabučiame name tempti šiukšles, paversti jį sąvartynu ir ligų židiniu, kelti gaisrų pavojų, o atitinkamos tarnybos negali peržengti buto slenksčio.

Sovietiniais laikais teigta, neva žudosi vien psichikos ligoniai. Dabar šį supaprastintą požiūrį pakeitė kitas universalus paaiškinimas - esą grėsmingą statistiką lemia socialinės ir ekonominės priežastys. Nors toks teiginys, be abejo, yra prasmingas, jis tapo patogiu pretekstu tiesiog ignoruoti problemą. Specialių programų savižudybių prevencijai esą nereikia - problema pati išsispręs gerėjant gyvenimui. Šio požiūrio laikosi ir dabartinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris pastaruoju metu pareiškė: "Norisi tikėti, kad gerėjant gyvenimo kokybei šalyje savižudybių skaičius mažės, tačiau iki tol būtina imtis visų įmanomų priemonių. Tuo jau dabar rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri siekia įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones." Taip daroma didžiulė klaida. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių, ir šis skaitiklis sukasi metai iš metų laukiant kažkokio neapibrėžto socialinės ir ekonominės padėties pagerėjimo.

Daugiausia savižudybių Lietuvoje registruota 1993-2003 metais, kai jų skaičius siekė 43-46 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Nuo 2005-ųjų jų skaičius mažesnis - nuo 30 iki 34 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau vis tiek tai ryškiai išsiskiria tarp kitų valstybių. Lietuvos specifika yra tai, kad net 80 proc. nusižudžiusiųjų - vyrai. Palyginti su tarpukariu, miesto gyventojų savižudybių statistika nedaug pasikeitė, tačiau savižudybių skaičius kaime išaugo daugiau kaip 10 kartų.

Politikus galima pateisinti nebent tuo, kad veiksmų sprendžiant šią nepaprastai opią problemą iš jų nesitiki ir visuomenė - vyrauja įsitikinimas, kad toks reiškinys kaip savižudybė yra vien individo reikalas, iš esmės nesuvaldoma problema. Politikai atakuojami dėl kompensacijų, pensijų, minimalaus atlyginimo, o aptariamas klausimas, liečiantis tūkstančius šeimų ir tolydžio sukrečiantis visą visuomenę, rodos, niekam nerūpi.

Daugelio Vakarų valstybių institucijos nesitenkina pasyviu vaidmeniu, kai reikia priimti sprendimus dėl asmens gerovės ir sveikatos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Lietuva išgirdo apie Norvegijoje iš tėvų atimamus vaikus kilus mažiausioms abejonėms dėl to, kad šeimoje jiems bus sudarytas palankus psichologinis klimatas. Tai praktikuojama ne tik Skandinavijoje, bet ir tokioje šalyje kaip Jungtinė Karalystė, kur dėl panašių motyvų iš tėvų paimama dešimtys tūkstančių vaikų. Tačiau atitinkamai valstybėse sukurtos pagalbos sistemos asmenims,

turintiems psichologinių problemų. Čia seniai nebesivadovaujama požiūriu, kad viena ar kita problema gali būti nekontroliuojama.

Specialistai, psichologai pataria nesivadovauti, pasak Dainiaus Pūro, fatalistiniu požiūriu, ir imtis konkrečių veiksmų mažinant savižudybių mastą. Turėtų realiai veikti psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos konsultacijų bei pagalbos sistema, kuri pareikalautų ne tokių jau milžiniškų investicijų. Tai paveiktų ne tik savižudybių statistiką, bet ir bendrą psichologinį klimatą visuomenėje. O ar ne tas prastas psichologinis klimatas lemia ir daugelį kitų visuomenės problemų? Specialistų nuomone, šiuo metu turimos lėšos naudojamos neracionaliai, skiriamos investicijoms į pastatus ar kompensuojamiesiems vaistams, tačiau neskiriama pakankamai lėšų, pavyzdžiui, telefono pagalbos linijoms. Psichologas daug kur vis dar laikomas prabanga.

Dar kartą norisi pabrėžti, kad čia nėra šiaip sau postringavimai - kalbame apie juodąją statistiką, kuri yra ne šiaip bloga, o pati tragiškiausia pasaulio mastu. Akivaizdu, kad tokios padėties priežasčių kildinimas iš socialinių bei ekonominių problemų nepakankamas, nes pasaulyje yra daugybė vargingesnių valstybių. Kita vertus, savižudybių mastas didžiulis ir tokioje turtingoje bei sparčiai augančioje šalyje kaip Pietų Korėja. Specialistai teigia, kad nėra jokių objektyvių istorinių ar genetinių priežasčių, kad kasmet prarastume tiek žmonių - tarpukario Lietuvoje savižudybių skaičius buvo menkas. Todėl sėdėti sudėjus rankas yra nedovanotinas ir gėdingas elgesys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"