TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip Kremlius suksis iš krizinės padėties?

2014 12 05 6:00

Atrodytų, mūsų visuomenėje dabar - įdomus ir turiningas laikotarpis. Ruošiamės pereiti prie naujų pinigų. Ne vienam mūsų kartais suspaudžia širdį pagalvojus, kad reikės atsisveikinti su litais, kuriuos piniginėje nešiojamės jau dvidešimt antrus metus.

Politikoje taip pat yra įdomybių. Artėja savivaldos rinkimai, kai pirmąkart patys rinksime merus. Esu įsitikinęs, kad tiesioginiai merų rinkimai - didelis žingsnis pirmyn tobulinant piliečių ir valstybės santykius. Vietos valdžia yra arčiausiai žmonių, nuo jos prasideda tai, ką įdedame į žodį „valstybė“.

Šiuos mūsų vidaus gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius, deja, lydi problemos, kurios ateina iš išorės, todėl dėmesys nevalingai krypsta ten. Turint galvoje, kad daugiau nei dešimtadalis mūsų piliečių nuolat žiūri Rusijos televizijas ir kasdien yra veikiami kryptingos Kremliaus propagandos, tas vidinio ir išorinio gyvenimo skyrimas apsitrina, tampa sunkiau apčiuopiamas.

Kai šių metų kovą Rusija okupavo Krymą ir taip sugriovė Europos tvarką, gyvavusią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, svarbiausias tapo klausimas „kodėl“. Kodėl Vladimiro Putino režimas, prisivogęs milijardus naftos ir dujų dolerių, nenorėjo ramiai gyventi ir džiaugtis įgytais turtais, o įsivėlė į konfrontaciją su demokratiniu pasauliu?

Noriu brėžti tik kelis štrichus. Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į Rusijos ir Kinijos padėties panašumus ir skirtumus. Kiniją valdo komunistai, Rusiją - kagėbistai, kurie buvo komunistų slaptoji policija. Kas geriau tvarkosi savo šalyje? Kinija siunčia dešimtis tūkstančių savo gabių jaunuolių mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose, perka naujausias technologijas (kartais ir vagia jas). Kinija masiškai investuoja visuose žemynuose, taip stengdamasi tapti pasauline galybe, pirmiausia ekonomine ir technologine.

Kaip valdoma Rusija? Ar galite išvardyti, ką dar, be naftos ir dujų, eksportuoja ši šalis? Atsakymas trumpas - ginklus ir degtinę. Žinoma, gamina daugiau dalykų, bet neeksportuoja, nes nėra pirkėjų. Tačiau Rusija eksportuoja propagandą, čia jai lygių kol kas nėra. Bet ne už kalnų laikas, kai ir čia ją aplenks Kinija, nes šios šalies propaganda bus paremta ekonominiais ir technologiniais laimėjimais.

Kas atsitiko Rusijai? Kaip taikliai pasakė vienas amerikietis finansų analitikas, iš Sovietų Sąjungos emigravęs žydas, Rusiją pražudė nafta. Skamba paradoksaliai, bet pasakyta labai tiksliai. Taip jau atsitiko, kad V. Putinui tapus Rusijos lyderiu Kinijos ekonomika labai augo, o dėl to naftos paklausa pasaulinėje rinkoje buvo didelė. Vis kylančios naftos kainos negalėjo neapsvaiginti Kremlių valdančių žmonių. Rusų žurnalistai cituoja „Gazprom“ vadovą Aleksejų Milerį, kuris dar pernai prognozavo, jog naftos kaina greitai sieks 200 dolerių už barelį.

Kinijos ekonomikos augimas sulėtėjo, naftos jai reikia gerokai mažiau. Antras veiksnys, mažinantis naftos kainas, yra jos gavyba Jungtinėse Valstijose. Amerikietiška nafta tampa konkurente arabiškai, būtent todėl arabai nesutinka mažinti gavybos, nes jų vietą užims amerikiečiai. Rusiškas televizijas žiūrintys žmonės yra įtikinėjami, kad krintančios naftos kainos yra Vakarų sąmokslo prieš Rusiją rezultatas. Tačiau jokio čia sąmokslo, kaip matome, nėra.

Kalti ne Vakarai ar Kinija, bet pats V. Putino režimas. Apsvaigintas kylančių naftos kainų ir lengvai gaunamų dolerių šis režimas nedarė nieko, kad Rusijos ekonomika būtų bent kiek nepriklausoma nuo naftos ir dujų kainų. Rusų ekonomistų žodžiais, šalis buvo tarsi narkomanė, „pasodinta“ ant naftos adatos.

Kaip V. Putino režimas suksis iš jam nepalankios padėties? Gaila, kad šį komentarą rašiau dar nežinodamas, ką Rusijos prezidentas pasakys skaitydamas metinį pranešimą šalies parlamentui. Rusijos politikos ir ekonomikos ekspertai nedėjo didelių vilčių į tą pranešimą, nes mano, kad V. Putinas yra įvaręs save į siaurą veikimo koridorių. Todėl jis gali tik sulėtinti kritimą žemyn, bet ištrūkti iš kritimo trajektorijos nebegali.

Svarbiausias V. Putino uždavinys per šią krizę - išlaikyti savo režimo legitimumą. Kol kas dauguma Rusijos piliečių šį režimą vertina palankiai, o V. Putiną laiko tikru valstybės lyderiu. Tačiau sparčiai blogėjanti ekonominė ir socialinė žmonių kasdienybė kelia klausimą, kiek ilgai režimas galės kaltę versti „blogiems“ amerikiečiams ir europiečiams.

Mobilizuoti piliečių paramą režimui kariniais laimėjimais Ukrainoje jam ilgam laikui taip pat nepavyks, nors rusiškos televizijos ir ruošia piliečius karui. Todėl rusų ekspertai spėja, kad V. Putinas gali bandyti paramą savo valdžiai stiprinti kitokiu būdu.

Neseniai V. Putinas prakalbo apie tai, kad privatizacija, vykusi Rusijoje paskutinį XX šimtmečio dešimtmetį, buvo siaubingai neteisinga. Ekspertai spėja, kad tai gali reikšti tos privatizacijos rezultatų peržiūrėjimą, taip parodant piliečiams, kokia griežta ir teisinga yra dabartinė Rusijos valdžia.

Tačiau privatizacijos peržiūrėjimas reikštų nerašytos režimo sutarties su ekonomikos elitu peržiūrėjimą. Šia sutartimi režimas oligarchams pasakė - jūs nelendate į politiką, mes netrukdome jums kalti pinigą. Jei ši sutartis bus nutraukta, beliks laukti ekonomikos elito reakcijos. Tik kyla klausimas, ar Rusijos oligarchai dar pajėgūs pasipriešinti Kremliaus režimui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"