TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip Lietuvą paversti Šiaurės Korėja

2015 06 25 6:00

Joninių savaitė prasidėjo neįtikimos drąsos vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio viešųjų ryšių akcija. Jis iš pradžių viename populiariame naujienų portale, o vėliau ir per kitas žiniasklaidos priemones apkaltino Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę politiniu cinizmu. Neprisimenu, kad Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo būtų buvęs panašus atvejis.

Skaitydamas ir girdėdamas S. Skvernelio žodžius žiniasklaidos priemonėse, dar kartą įsitikinau, kad demokratinės valstybės pamatai pirmiausia laikosi ant drąsiųjų. Kitaip valstybė lengvai gali tapti tuo, kuo šiandien yra Šiaurės Korėja. Net ir vaikui nėra didelė paslaptis, kad toje tolimoje komunistinėje šalyje valdžia yra sutelkta visagalio diktatoriaus ir kelių jam artimų galvažudžių rankose, o paprastų žmonių gyvybė vertinama ne daugiau nei musės.

Suprantu, Šiaurės Korėja - Azijoje, Lietuva - Europoje, tad galbūt vien dėl to šių šalių lyginimas gali pasirodyti kiek dirbtinis. Mūsų šalies istorijoje buvo drąsuolių, dėl kurių, tarkime, Rusijos agresijos akivaizdoje Lietuva gali jaustis saugiau nei kaimynų šalys. Pirmiausia, žinoma, turiu galvoje partizanus, kurie pokariu savo gyvybės kaina pasiekė, kad mūsų neužplūdo penktoji kolona. Dėl to, kad jos teisės neva nebūtų pažeidinėjamos, kai kuriose kaimynėse šalyse šiandien Kremlius „kovoja“ ypač aršiai.

Buvau priblokštas, kai po S. Skvernelio kalbų Seimo pirmininkė ir tie, kurie ją remia, staiga atsitraukė. Štai ką reiškia laiku ir vietoje parodyta drąsa ir meilė Tėvynei nebijant, jog paskui tavęs gali laukti ir karjeros, ir politinė mirtis.

Savaitės pradžioje S. Skvernelis iš tikrųjų priminė žmogų, savo noru lipantį ant patrankų ugnimi spjaudančios ambrazūros. Jis drįso į šuns dienas išdėti L. Graužinienės siūlymą, pagal kurį Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktorių skirtų ne vidaus reikalų ministras, kaip yra dabar, bet prezidentas Seimo pirmininko (-ės) pritarimu ir premjero teikimu. Stulbino terminai, per kuriuos privalėjo būti palaimintas siūlymas. Nors jis įregistruotas praėjusios savaitės ketvirtadienį, jo svarstymas buvo numatytas jau šios savaitės antradienį!

Tik ryžtingi, sakyčiau, tam tikra prasme net savižudiški S. Skvernelio veiksmai lėmė, kad svarstymas buvo atidėtas, o L. Graužinienė teikėsi pakeisti savo siūlymo formuluotę. Dabar ji siūlo, kad ne pats Seimo pirmininkas (-ė), o Seimas pritartų. Esant dabartiniam jėgų santykiui Seime, iš esmės tai vienas ir tas pats.

Kodėl Darbo partijai atstovaujanti L. Graužinienė nusitaikė į VAD? Įdomus klausimas. Į jį diplomatiškai vengia atsakyti net vidaus reikalų ministras. Pati Seimo pirmininkė teisinasi, kad tokį žingsnį sumanė linkėdama gero departamentui. Esą jos siūlyme VAD direktoriaus skyrimo tvarka yra antraeilis dalykas, daug svarbiau būtų tai, kad priėmus L. Graužinienės siūlymą departamentas taptų jam skiriamų valstybės asignavimų valdytoju. Kitaip tariant, jo darbuotojai galėtų uždirbti keliomis dešimtimis procentų ar netgi keliskart daugiau nei kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių departamentų darbuotojai. Jei siūlymas skirti VAD vadovą suteiktų teisę Seimo pirmininkei, už kurios stovi Darbo partija su nuteistais jos buvusiais vadovais, ar Seimo daugumai turėti kišeninį departamentą, tai siekis geriau apmokėti departamento darbuotojų darbą labai panašus į banalų papirkinėjimą. O papirkinėti tikrai yra dėl ko.

Daugeliui Lietuvos gyventojų VAD pavadinimas mažai ką sako. Na, jo pareigūnai saugo itin svarbius valstybės asmenis, ir ką? Juk kažkam reikia juos saugoti.

Tačiau daug svarbesnė funkcija departamentui buvo suteikta 2012-aisiais, priėmus Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Be kitų tarnybų, teisė žvalgyti kriminalines veikas buvo suteikta ir VAD. Dar svarbiau, kad atliekant žvalgymą gali būti užkertamas kelias ne tik kriminaliniams nusikaltimams, bet ir teroristinei bei priešiškai mūsų šaliai kitų valstybių šnipų veiklai. VAD ypač svarbus tuo, kad aiškindamasis nusikalstamas veikas mato aukščiausių valstybės vadovų darbą.

Darbo partija ne kartą buvo įsivėlusi į istorijas, kurias galima vertinti ir kaip atitinkančias Kremliaus interesus. Į vieną ypač rezonansinę istoriją buvo įsivėlusi ir pati L.Graužinienė. Užpraėjusių metų pabaigoje, Ukrainoje vykstant Maidano revoliucijai, tuomet ką tik išrinkta mūsų Seimo vadovė netikėtai atsidūrė Kijeve, kur pasakė ugningą kalbą, ginančią provakarietiškus protestuotojus. Anuomet kai kurie analitikai tokį netikėtą “darbietės” patriotizmą įvertino kaip Rusijos specialiųjų tarnybų gerai organizuotą akciją siekiant parodyti, jog ne patys Ukrainos žmonės, o Amerikos ar Europos „imperialistai“ surengė klastingą perversmą Maskvos statytinių valdomoje šalyje. Lyg patvirtinant tokią versiją L. Graužinienė buvo dažnai rodoma per “NTV Mir“ ir kitus propagandinius Kremliaus ruporus. Norėta parodyti, kaip Europos Sąjunga kišasi į Ukrainos vidaus reikalus.

Lietuva pamiršo šį Seimo pirmininkės vizitą. Viskas buvo nurašyta jos tariamam ar tikram nepatyrimui. Ilgą laiką ir pati L.Graužinienė nepadarė nieko tokio, kas rodytų jos nelojalumą Lietuvai. Bet dabar artėja 2016-ųjų Seimo rinkimai. Maskvai galbūt tai bus paskutinė proga atsirevanšuoti už nuolatinius pralaimėjimus palaikant santykius su Lietuva. Ar Kremliui reikia, jog kas nors, tarkime, kad ir tas pats VAD, domėtųsi kur, pavyzdžiui, gaunamas papildomas finansavimas jei ne tiesiogiai prorusiškų jėgų rinkimų kampanijoms, tai bent paslėptiems viešiesiems ryšiams?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"