TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip matuoti švietimo efektyvumą ir ką daryti tėvams

2013 10 26 6:00

Ar susimąstėte, jog visos valstybės ekonomika gali smukti ir dėl to, kad vaikų ugdymas liaunasi tobulėjęs? O ar žinote, kokią pažangą šiandien yra padariusi Lietuvos švietimo sistema? O gal priešingai – ji žlunga? Kad būtume ramesni dėl savo ateities, turėtume išsiaiškinti bent du dalykus: kaip matuoti švietimo sistemos efektyvumą ir ką daryti mums, tėvams?

Pirma, kaip matuoti? Prieš 40 metų Vilniaus vaikų lopšelyje-darželyje Nr. 110 popiečio miego metu manęs auklėtoja neišleisdavo į tualetą. Prieš ketverius metus tas pats nutiko mano dukrelei, tarytum Sovietų Sąjunga nebūtų griuvusi. Maža to, mokydamasis tuometėje Vilniaus 45-ojoje vidurinėje mokykloje negirdėjau nieko panašaus į pedagogų replikas, kokių iš gimnazijos parsineša mano sūnus. Pavyzdžiui, paprašyta garsiau pasakyti apibrėžimą mokytoja paaiškino: „Man nemoka dvigubai, kad kartočiau dukart." Žinoma, mano pasakojimai pernelyg subjektyvūs pažangai matuoti, tačiau Lietuva toli gražu nepirmauja Tarptautinėje mokinių įvertinimo programoje. 2009-aisiais pagal matematikos testą pasaulyje buvome 37-i, o pagal skaitymo – 40-i. Tačiau gal ir šie testai nerodo tiesos?

Pastaruoju metu Lietuvai pavyko sumažinti jaunimo nedarbą iki 23 proc. – iki Europos Sąjungos jaunimo nedarbo vidurkio. Ar tai reikia laikyti įrodymu, kad mūsų švietimas veikia geriau? Nes jei mokytojus samdome tam, kad mūsų vaikai taptų savo gyvenimo kūrėjais, po studijų jie turėtų lengvai rasti darbą.

Verslininkai piktinasi, kad jaunimas baigia mokslus teturėdamas menkaverčių žinių. Mokyklų vadovai skundžiasi, kad šios įstaigos prastai finansuojamos. Tačiau neieškodami kaltųjų dar sykį paklauskime savęs: kokiam darbui atlikti samdome mokytojus? Ar tam, kad dauguma moksleivių jaustųsi jose kaip nevykėliai? O gal mokyklos reikalingos tam, kad moksleiviai ir mokytojai įsitikintų, jog juos kasdien lydi sėkmė?

Juk mokytis galima ir be mokytojų. Tai iliustruoja 1815-aisiais Prancūzijoje pradėtas eksperimentas vargšų neraštingumui sumažinti. Mokyklose pažangesniems mokiniams leido mokyti kitus mokinius. Reikėjo mažiau knygų nes jie dalijosi vadovėliais. Įdomu, kad vaikų išmokyti vaikai buvo ne tik protingesni ir kūrybingesni negu tradicinių mokyklų auklėtiniai, bet ir mažiau paisė autoritetų. Jie sudarė daugumą 1848-ųjų Revoliucinės partijos lyderių. Išvaikius revoliucionierius bandymų su vaikais, mokančiais kitus vaikus, prancūzai nebetęsė, nes tam priešinosi ir mokytojų profsąjungos, susirūpinusios, kad pedagogų paklausa nemažėtų.

Pavyzdžiui, švietimo ekspertas prof. Michaelis Schratzas tiki prognoze, kad 65 proc. šiandienos pirmokų ateityje dirbs darbus, kurie šiuo metu dar neegzistuoja. Pasak M.Schratzo, profesinėje rinkoje dramatiškai auga poreikis žmonių, galinčių dirbti nerutininius interaktyvius darbus. Paprastai kalbant, darbai, kurių lengva išmokyti ir išmatuoti testais, vis mažiau paklausūs. O kaip mums žinoti, kaip gerai mūsų švietimo sistema susidoroja su šiuo uždaviniu?

Kol neišsiaiškinome, kaip geriausia matuoti pasirengimą dar neegzistuojančioms profesijoms, tikiu, kad bent jaunimo nedarbo lygis turėtų būti atspindėtas Švietimo ir mokslo ministerijos fojė kaip vienas svarbesnių šiandienos sistemos efektyvumo rodiklių.

Antra, ką mes, kaip tėvai, galime daryti švietimo padėčiai pakeisti? Atvirai sakant, netikiu, kad mūsų politikai bent artimiausiu metu rimčiau domėsis švietimu, nes dėl jo niekas nebudi naktimis su laužais ir kunigais. Tik mes patys galime padėti kurti savo vaikų ateitį kaskart paklausdami tiek vaikų, tiek mokytojų vienintelio klausimo: „Ko šiandien išmokote?“

Savo vaikų klausdami „Ko šiandien išmokai?“ turėsime progą susimąstyti, ar mes patys, kaip tėvai, darome viską, kad jie taptų savo gyvenimo lyderiais. Įvairių tarptautinių studijų autoriai tvirtina, kad pozityvus tėvų įsitraukimas gali gerokai paskatinti akademinę pažangą. Beje, ar klausėme savęs vakar vakare, ko šiandien išmokome kaip tėvai?

Klausdami mokytojų „Ko šiandien išmokote?“ padėsime jiems prisiminti, kad pirmiausia jie patys turi tobulėti. Prieš pusmetį legendinis Billas Gatesas vieša kalba bandė atkreipti amerikiečių dėmesį į faktą, kad Amerikos mokytojai yra vieni mažiausiai grįžtamojo ryšio gaunančių profesionalų. B.Gatesas aiškina, jog geriausiai pasaulyje testus išlaikantys Šanchajaus moksleiviai yra puikūs būtent dėl to, kad kinų mokytojai nuolat ieško grįžtamojo ryšio. Jauni kinų mokytojai mokosi iš geriausių vyresniųjų.

Kassavaitinėse darbo grupėse besirenkantys pedagogai studijuoja, kas mokant vaikus efektyvu, o kas ne? Juk kas ieško – tas ir randa, ar ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"