TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip moteris, ji didelis žmogus

2015 06 20 6:00

Skaitytojams pageidaujant tęsiame linksmosios kalbos kultūros temą.

Iš vienos frazės galima burti, pranašauti, daryti mokslinius apibendrinimus.

Sąmokslo teorijų aidų irgi išgirsime. Lietuvos kariuomenės karininkas pasakoja, kaip anomis dienomis pylė benzinas iš kanistras, o ką girdime mes? Netrukus kilsiantį šnipų skandalą.

Veterinarijos specialistas tvirtina: „Vištytė lesa viską, kas jai po rankele pasitaiko.“ Išvados: a) veterinaras kabinetinis, aukštųjų struktūrų biurokratas, atitolęs nuo vištyčių; b) jo lūpomis byloja visa konvulsijų tampoma agrarinė krašto sankloda. Taip, taip: „Jeigu į ožkas įkanda erkės, virusai patenka į pieną.“ Dar: „Bus remiamas žemės veisimas mišku.“

Žemaitės jubiliejaus proga literatūrologė sako, kad ši rašytoja buvo moteriškos kilmės bajorė. Naujosios mokslo kalbos terminija, bet lyg ir nubraukianti ilgametį moteriškųjų epistemų įdirbį. Gal kaip paguodą išklausykime tokį vyro specialisto sakinį: „Tiriami šuliniai tų žmonių, kurie yra nėščios moterys.“ Arba vieną nuomonę apie Aušrą Maldeikienę: „Kaip moteris, ji Lietuvoje yra didelis žmogus.“

Sunku toms moterims.

Apie specialistų specialumą ir specifiškumą jau kalbėta. Pasitikrinkime dar sykį. Turizmo specialistės įžvalga: „Vidutinė vieno poilsiautojo trukmė - dvi nakvynės.“ Priešgaisrinės apsaugos specialisto pasakojimas: „Dviem moteriškėms buvo sunegalavusi sveikata.“ Mitybos specialistas: „Aplinkoje vis daugėja visai nevartojančių duonos.“ Dar viena specialistė: „Daugiausia skęstančiųjų randama Vilniaus ir Kauno apskrityse.“

Pastangų ir gebėjimų, žinoma, reikia. Vienas garsiausių mūsų lenktynininkų nurodo: „Šturmanas turi turėti gerus gebėjimo sugebėjimus.“ Ne tik šturmanas.

Komunikacijos specialistas draugiškai pataria: „Rinkėjai nori, kad jų politikai atrodytų rinkėjiškai.“ O politikai neatrodo rinkėjiškai, nors tu ką. Atrodo kenkėjiškai. Viešai šneka nei šį, nei tą. Liberalės kalba: „Gavau skaičius, kurie sukelia absoliutų plaukų atsistojimą ant galvos.“ Konservatorius linki mums sėkmės pasisekimuose. Algis Čaplikas bent stengiasi atrasti naujadarų: „Tai pats sutaupiausias dalykas“. Kęstutis Masiulis mėgina neprarasti humoro: „Niekados aš negaliu sulipti su Artūru Zuoku.“ Kandidatas į Seimo narius, prisipažinęs, kad visą gyvenimą yra gimęs ir gyvenęs Panemunėje, ir nebuvo išrinktas. Apie gimimus tęsia ministras: „Mes turime išmirštančią demografinę situaciją.“ Bronius Bradauskas supratingai apibendrina: „Čia Lietuva, čia lietūs lyja - yra tokia patarlė.“ Sinoptikas tęsia: „Lietus pasistengs išlikti.“

„Esu baigęs du aukštuosius išsilavinimus“, - giriasi buvęs „prisikėlietis“. Tik kas iš to?

„Iš jo sklinda aukšta kompetencija“, - įsitikinęs Mečislovas Zasčiurinskas. Ar tikrai?

Ką reiškia, kai Valentinas Mazuronis sako: „Turiu du sūnus, abu viskas tvarkoj“? O juk reiškia.

Buitinė sąmokslo teorija užkoduota skelbime prie namų: „Avarija pratęsta iki liepos 1 dienos.“ Taip, visi jie viską tik imituoja: energetikai, šilumininkai, dujininkai, komunalininkai, šiukšlininkai. Avarijas pratęsia, kada nori ir kada jiems reikia. Tik pinigus plauna, plauna... O nuo vargšų paskutinį kailį nulupa.

Kodėl ir šįkart mums nelabai sekėsi „Eurovizijoje“? Dalyvis iš anksto pasakė ir užsikodavo: „Aš einu ne laimėti, o tikėti savo daina.“

Gana jau baksnoti į kitus ir vaizduoti išmaniuosius. Mes, žurnalistai, ne visada pavyzdys. Ir su didžiosiomis kalbos klaidomis sutariame. Norime šauniai, skambiai, netikėtai, protingai. Norime neapsiriboti „Dvylikos kėdžių“ Eločkos žodynu. Nenorime vien tik mama mala, tėtė kala stiliaus. O kaip pavyksta? Kaip specialistams ir kaip politikams. „Ar kainų kritimo tempais užsikrės ir gamtinės dujos?“ - „Nepakartojamai atsilikta nuo Vakarų.“ - „Šios traumos sunkiai suderinamos su gyvybe.“ - „Kokia padėtis ruošiantis Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių gimimui?“ - „Atėjau drebėdamom kojom.“ - „Skambintoji moteris teisi.“ - „Prisiduriu prie jūsų linkėjimų.“ - „Susitikom atsitiktinumo būdu.“ - „Viską sužinojau kalbėdama telefonuose.“

O kaip norime vartoti vargu bau! Bet dar neišmokome: „Vargu ar bau čia galima taupyti“ - „Padėtis vargu ar bau gali pagerėti.“

Padėtis nėra jau tokia drastiškai gera, kaip sakė vienas dirigentas.

Pabaigos žodis: a) sunki tu, Monomacho kepure; b) sunkus tu, lietuvių kalbos kirčiavime; c) tu, Lietuva, tu irgi sunki.

„Aš būčiau tos minties, kad reikia kalbėtis“, - pasakė Stasys Šedbaras.

Kitus kirčius susidėliokit patys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"