TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip neužplaukti ant saugumo seklumos

2014 01 21 6:00

Dažnai pasigendama Lietuvos ir Latvijos artumo. Tiek politikoje, tiek ekonomikoje. Na, gal kultūros baruose reikalai šiek tiek geresni, ypač pasienio miestelių. Mūsų prezidentės pastarasis vizitas Rygoje juk taip pat buvo skirtas visų pirma dalyvauti renginiuose Rygai tapus 2014 metų Europos kultūros sostine.

Tarp Lietuvos ir Latvijos būta kiaulių ir pieno karų, skiriasi kaimynių požiūriai į energetikos projektus, aštrėja uostų konkurencija. Latviai mus apšoko įsivesdami eurą. Pastaruoju metu didžiausią žmogišką atjautą ir bendrumą su latviais jautėme po „Maximos“ Rygoje griūties, bet tokius laikinus emocinius pliūpsnius gožia geopolitinės aplinkos suvokimas. Latvijos prezidentas į olimpinių žaidynių Sočyje atidarymą, kaip skelbta anksčiau, važiuos, o Lietuvos vadovė nesirengia.

Jau seniai įsitikinta, kad etniniai mūsų broliai turi susikūrę savitą šalies viziją, kurioje tūno stipri slaviška materija. Vieni tai vertina kaip sveikintiną ekonominį pragmatizmą, kiti – kaip sėkmingą būdą suvaldyti gausias „nepiliečių“ mases, dar kiti perspėja labiau paisyti nacionalinių interesų.

Keliaujant po Europą teko įsitikinti, kad kai kurie Alpių ir Viduržemio jūros pakrančių miesteliai, apgulti čia atostogaujančių rusų, nesidžiaugia permainomis nekilnojamojo turto rinkoje ir ilgisi ramesnio gyvenimo. Bet Šiaurės Europoje, kur investicijos plaukia ne dėl vietinių gamtinių sąlygų, o į energetinius konglomeratus, Rusijos partneriai pasitinkami svetingai. Vokiečius šildo „Nord Stream“ dujos, ištikima naftininkų draugyste susitikimuose praėjusiais metais didžiavosi Roterdamo ir Sankt Peterburgo merai, o Maskvos vadovai Rygoje lankosi nuolat. Ryga yra tapusi Rusijos sostinės jūriniais vartais.

Baigiantis praėjusiems metams Ryga užbaigė dar vieną Rusijos ir Latvijos ekonominės partnerystės projektą, kuris gali būti vertinamas, žvelgiant globaliai, labai palankiai, o tautiniu požiūriu - įtariai. Rusijos kompanijų holdingas „Uralchem“ pranešė, kad gruodžio 18 dieną oficialiai atidarytas 2 mln. tonų metinio pajėgumo Rygos trąšų terminalas. Pažymima, kad 51 proc. bendros įmonės akcijų priklauso „Uralchem“, 49 proc. – kompanijai Rygos prekybos uostas. Ši, sprendžiant iš prieš kelerius metus atlikto antikorupcinio tyrimo, gali būti glaudžiai susijusi su aukštais latvių politikais. Į modernų uosto objektą investuota 60 mln. eurų. Ta proga latviai skaičiuoja, kiek gaus ekonominės naudos. Sakoma, kad tai vienas iš nedaugelio terminalų Rygos uoste, per kurį savo produkciją garantuotai eksportuos krovinių savininkas.

Užtat „Uralchem“ vadovai pranešime spaudai į pirmą planą kelia Rusijos ir Latvijos valstybių bendradarbiavimo svarbą, didžiuojasi, kad ryšys neapsiriboja verslo sfera. Esą 260 tūkst. eurų per pastaruosius dvejus metus, kol vyko terminalo statybos, kompanija skyrė vaikų programoms, Rygos mokykloms, kultūros projektams.

Šis skaičius, tiesą sakant, kelia kreivą šypsnį lyginant paramą su visa investicijos suma, nes vidutiniškai tiek vietos bendruomenių reikmėms išleidžia kiekviena padori Lietuvos ir tikriausiai Latvijos verslo įmonė kiekvienais metais. Štai kėdainiškiai džiaugiasi net 20 mln. litų labdara, kurią suteikė rusų koncerno „Evrochem“ valdoma fosforo trąšų gamykla, miestui dovanojusi sporto areną. Jeigu čia ir slypi politikos elementas (o taip manyti tikrai niekas nedraudžia), socialinės naudos bendruomenei taip pat pakaks. Jeigu, žinoma, savivaldybė bus pajėgi objektą išlaikyti. Abejojantiesiems tokios labdaros tikslais galima atkirsti, kad apie panašaus masto vakariečių dosnumą pastarąjį dešimtmetį beveik neteko girdėti. Nes, pavyzdžiui, uostamiesčiui suteikta skandinavų įmonės duoklė, arba verslo kompensacija už galimus nepatogumus, didžiausia, ko gero, per visą istoriją, siekė 9 mln. litų ir buvo skirta apylinkių gyventojams iškeldinti. Rusų kapitalas, kaip galima spręsti ne tik iš šių, bet ir iš daugybės kitų pavyzdžių (parodų, knygų leidybos rėmimo), lietuvių jausmus virpina grodamas iš kultūros natų.

Į Latviją nuolat besižvalgantiems klaipėdiečiams, kurių bent pusė vienaip ar kitaip susiję su jūra ir transporto veikla, nerimo kelia rusų prognozės, kad terminalas Rygoje sutvirtins latvių pozicijas Europos logistikos rinkoje.

„Uralchem“ – viena svarbiausių Rusijos gamybos pramonės kompanijų, sustiprinusi įtaką pasaulinėje trąšų rinkoje, kai gruodžio mėnesį paskelbė perkanti 20 proc. kito rusų pramonės koncerno „Uralkalij“ akcijų. O šis yra vienas pagrindinių trąšų gamintojų pasaulyje, užima penktadalį rinkos, jo akcijomis prekiaujama Maskvos ir Londono fondų biržose. Todėl nieko stebėtino, kad sandoriui apmokėti ir kitoms išlaidoms „Uralchem“ nesunkiai gavo įspūdingą 4,5 mlrd. JAV dolerių kreditą.

„Uralchem“ reikalai tuo geresni, kuo mažėja azoto ir fosforo trąšų pardavimas, kaip nurodo įmonės atstovai, „iš didelių sąnaudų regionų“: Ukrainos, Rumunijos, ir, žinoma, Lietuvos. Šias sąnaudas nulemia dujos. O jos – Rusijos politikos rankose.

Iš tokios įvykių sekos kiekvienas nesunkiai galime susidėlioti ganėtinai įdomų vaizdą. O nerandantiesiems atsako, kodėl pastaruoju metu Rygos uostas krauna daugiau krovinių nei Klaipėda, arba kodėl latviai perka „Gazprom“ dujas pigiau nei lietuviai, pravartu iš informacijos srauto pasirankioti daugiau rusiško kapitalo dėlionės dalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"