TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip nuspręsti, už ką balsuoti?

2014 04 25 6:00

Prieš kiekvienus rinkimus didelei daliai rinkėjų kyla dilema - kaip iš daugybės kandidatuojančių partijų ir politikų išsirinkti tą, kuris geriausiai atitiks jų interesus? 

Sprendimas priklauso nuo trijų kriterijų grupių: esminių reikalavimų politiko profesijai, konkrečių rinkimų specifikos ir ideologinių pažiūrų. Šiame komentare pateikiama logika, kuria rinkėjai galėtų vadovautis per artėjančius prezidento rinkimus.

Pradėkime nuo dviejų reikalavimų, kurių taikymas turėtų sumažinti pasirinkimo skalę bet kuriuose rinkimuose. Pirmas yra akivaizdus - tai santykinis, kiek įmanoma sužinoti iš prieinamos informacijos, sąžiningumas ir skaidrumas. Rinkėjai privalo atsiriboti nuo politikų, kurių biografijose esama rimtų įtarimų (arba net įrodymų) ėmus kyšį, bandžius ką nors papirkti ar įsivėlus į kitokio pobūdžio korupcinius skandalus. Kartais Lietuvoje girdimas teiginys “šitas vogs, bet ir kitiems duos” negali būti pasitelkiamas kaip pasiteisinimas atiduodant balsus už neskaidrius kandidatus. Teisinę sistemą niekinantys politikai bet kokiuose rinkimuose turi sulaukti griežtos rinkėjų bausmės - kuo mažiau balsų.

Antras reikalavimas - politinis nuoseklumas ir lojalumas. Rinkėjai turėtų labai įtariai žiūrėti į kandidatus, kurie yra pakeitę kelias partijas (ar koalicijas) ir savo politinį išgyvenimą iškėlę aukščiau už kitus politinius tikslus. Reikėtų prisiminti jų veiklą ir ankstesnius rinkimus: kokius pažadus kėlė, ar bent bandė juos ištesėti, ar buvo ištikimi savo veiksmams ir principams. Jeigu politikas savo vienmandatėje apygardoje pasirodydavo tik per Seimo rinkimus, galima prognozuoti, kad ir Lietuva (prezidento rinkimų apygarda) jam nebus didžiausias prioritetas.

Kandidatai, bent didžiąja dalimi tenkinantys (sunku rasti tokį, kuris yra nedavęs neįvykdomo pažado) du pirmuosius reikalavimus, keliauja į antrą sprendimo etapą. Čia turime atsižvelgti į rinkimų specifiką - pavyzdžiui, merui reikia kiek kitokios kompetencijos nei klasės seniūnui. Prezidentas yra valstybės vadovas, todėl jis dažnai turi peržengti Seimui ar Vyriausybei būdingus idėjinius ir asmeninius nesutarimus, siekti šaliai naudingo konsensuso svarbiausiais klausimais. Šiame poste reikalingas Lietuvos vidaus politikoje patyręs, pagrindinių partijų ir jų lyderių gerbiamas žmogus. Taigi išsišokančiam antisisteminių pažiūrų kandidatui, kuris akcentuoja politikos paribių problemas ir nori "sprogdinti" sistemą, netinka būti prezidentu.

Pagal Konstituciją prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Todėl kita kompetencija, itin svarbi norinčiajam tapti prezidentu, - gebėjimas reprezentuoti šalį užsienyje aukščiausiu lygiu. Tam reikalinga diplomatinė ar darbo euroatlantinėse (Europos Sąjungos ir NATO) struktūrose patirtis, ryšiai su svarbiais kitų valstybių politikais. Jeigu kandidatas visą savo politinę karjerą praleido Lietuvos provincijoje, labai tikėtina, kad išrinktas jis vangiai megs ir išlaikys diplomatinius ryšius.

Žinoma, gebėjimas reprezentuoti valstybę apima ir reikalavimą būti lojaliam Lietuvai. Tarptautiniu lygiu Lietuvą diskredituojantys politikai negali būti rimtai traktuojami kaip kandidatai į prezidentus. Prezidentas, kaip valstybės vadovas ir užsienio politikos vykdytojas, turi labai gerai suvokti šalies strateginius interesus ir savo politinės karjeros bei užsispyrimo nekelti aukščiau už valstybės likimą.

Kaip išsirinkti iš kandidatų, kurie liko pritaikius aptartus kriterijus? Net prezidento rinkimuose negalime ignoruoti vertybių, ideologinių principų kovos - vieno teisingo, visus tenkinančio sprendimo dažnai tiesiog negali būti. Prezidentas gali vetuoti įstatymus ir juos inicijuoti, remdamasis konstitucinėmis priemonėmis ir savo populiarumu daryti įtaką sudarant Vyriausybę, o paskui - jos veiksmams. Todėl piliečiai, rinkdamiesi kandidatą, realiai renkasi ir ideologinę srovę, kuria ateityje gali būti kreipiamas valstybės laivas. Kadangi skaityti programas dažnas rinkėjas neturi laiko, kandidatų į prezidentus politines pažiūras įmanoma greitai sužinoti puslapyje manobalsas.lt .

Kokios ideologinės pažiūros svarbios prezidento rinkimuose? Žinoma, reikėtų atsižvelgti į šių rinkimų specifiką - į valstybės valdymo ir geopolitikos reikalus. Kandidatų požiūris į mūsų politinę sistemą gali skirtis - vieni galbūt nori daugiau pokyčių, kiti yra už status quo. Geopolitikos srityje Lietuvos politikai paprastai daugiau linksta į Vakarus negu į Rytus. Tačiau vienų pažiūrose dominuoja centrizmas, polinkis į pragmatizmą, o kiti nelabai leidžiasi į kompromisus šiais klausimais.

Negalima pamiršti ir ekonomikos bei socialinių dalykų - pastaraisiais metais mūsų šalies politinėje sistemoje kairės ir dešinės suvokimas tik stiprėja. Kandidatų požiūris, kaip reikia kovoti su ekonomikos krize, kokius mokesčius įvesti, kiek dėmesio skirti tradicijoms, gali skirtis. Žinoma, ideologijų konkurencija turėtų lemti sprendimą tik tada, kai įvertinamas sąžiningumas ir kompetencija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"