TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip padidinti oficialų darbo užmokestį

2012 10 17 6:46

Darbo užmokestis Lietuvoje kyla lėčiau nei ekonomika ir net lėčiau negu produktų kainos. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis oficialus darbo užmokestis į rankas dabar yra 1673 litai - vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus.

Atlyginimai Lietuvoje didėja itin lėtai dėl kelių pagrindinių priežasčių: vyraujant netikrumo nuotaikoms dėl pasaulio ir Lietuvos ekonominės ateities darbdaviai nesiryžta daugiau investuoti į darbuotojų ateitį, didelis nedarbo lygis stabdo darbo rinkos dinamiką ir neskatina darbuotojų ieškoti geriau mokamų darbo vietų, o santykinai didelis darbo jėgos apmokestinimas, palyginti tiek su kapitalo apmokestinimu, tiek su darbo jėgos apmokestinimu kitose šalyse, neskatina kelti "oficialaus" darbo užmokesčio. 

Išties šiuo metu Lietuvoje darbo našumas auga gerokai sparčiau negu darbuotojų algos. Štai 2011 metais vienas dirbantis asmuo sukūrė 9,3 proc. daugiau pridėtinės vertės negu 2010-aisiais, tačiau vidutinis darbo užmokestis padidėjo vos 4,2 procento.

Tokia pat tendencija matyti ir šįmet - darbo našumas auga greičiau negu darbuotojų atlyginimai. Taigi bendras Lietuvos ekonomikos pyragas kyla, o samdomiems darbuotojams tenka vis mažesnė jo dalis. Pavyzdžiui, 2008 metais 44 proc. visos sukurtos pridėtinės vertės atitekdavo darbuotojų atlygiui, o dabar šis santykis siekia vos 39 procentus. Vis dėlto nereikėtų skubėti kaltinti "godžių" darbdavių: juk ekonominio pakilimo laikotarpiu, 2006-2008 metais, atlyginimai kilo gerokai sparčiau negu darbo našumas, ir ekonominio pyrago dalis,

tenkanti darbuotojams, didėjo. Be to, neadekvačiai sparčiai kylantis darbuotojų atlygis sumažino krašto konkurencingumą, o mažėjantis Lietuvos konkurencingumas ir tapo viena ekonominio nuosmukio priežasčių.

Atėjus ekonominiam nuosmukiui svarstyklių lėkštė pakrypo darbdavių naudai. Viena vertus, tai buvo neigiamas reiškinys, nes itin lėtas darbo užmokesčio didėjimas neskatino nei šalies vidaus vartojimo, nei vietinio verslo plėtros. Kita vertus, tai leido Lietuvai atgauti ekonominio pakilimo metais prarastą tarptautinį konkurencingumą ir tvirtai žengti tvaraus ekonomikos augimo keliu. Sumažėjus pasaulio ekonomikos neapibrėžtumui ir įtampai dėl euro zonos skolų krizės turėtų įsivyrauti pusiausvyra tarp darbuotojų ir darbdavių, tad ekonominio pyrago dalis, tenkanti darbuotojams, ko gero, nebemažės. Tokiu atveju darbo užmokestis kils panašiu tempu kaip ir darbo našumas, todėl 2013 ir 2014 metais pagrįstai galima tikėtis 5-7 proc. didesnių atlyginimų.

Tačiau santykinai didelis darbo jėgos apmokestinimas įmonių savininkus skatina ieškoti kitų būdų, kaip efektyviau padalyti įmonėje sukuriamą pridėtinę vertę. Oficialaus darbo užmokesčio mokėjimas yra "prabanga", kurią jie gali sau leisti tik esant stabiliai įmonės finansinei ir šalies ekonominei situacijai. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis ir gerokai didesnis negu kitose išsivysčiusiose valstybėse. Pavyzdžiui, 2 tūkst. eurų atlygį gaunantis darbuotojas Lietuvoje sumoka kur kas daugiau mokesčių nei Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kanadoje, JAV ar Šveicarijoje.

Įdomu ir tai, kad 2 tūkst. eurų atlygį "į rankas" gaunantį asmenį mūsų šalyje slegia didesnė mokesčių našta negu Skandinavijoje, nors ten mokesčiai - vieni didžiausių pasaulyje. Todėl natūralu, kad įmonės visokiais būdais stengiasi ieškoti darbuotojų, sutinkančių dirbti už mažesnį ar "neoficialų" darbo užmokestį. Tačiau tokia padėtis labai žalinga, nes trukdo atsigauti vidaus vartojimui, mažina biudžeto išlaidas ir skatina žmones gyventi iš pašalpų, kurios neretai yra didesnės negu atlygis atskaičius mokesčius. Be to, didelis darbo jėgos apmokestinimas mažina Lietuvos eksportuojančių įmonių konkurencingumą.

Dažnas pilietis nė nesuvokia, kiek iš tiesų sumoka mokesčių. Norint gauti 2 tūkst. litų "į rankas", reikia uždirbti 3,4 tūkst. litų: 2 tūkst. litų sau ir 1,4 tūkst. litų valstybei. Lietuva nevengia pasigirti turinti vieną mažiausių gyventojų pajamų mokesčio tarifų visoje Europoje - jis siekia vos 15 proc., tačiau Merfio dėsniai sufleruoja: jei kas nors atrodo per gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir yra - tik atrodo.

Iš tiesų gyventojų pajamų mokestis tėra darbo jėgos apmokestinimo aisbergo viršūnė: didžiąją dalį mokesčių Lietuvoje sudaro socialinio draudimo įmokos, kurių liežuvis neapsiverčia vadinti "draudimo įmokomis", nes ši sistema pagrįsta senu blogu principu "iš kiekvieno pagal galimybes - kiekvienam pagal poreikius". Iš tikrųjų dirbančiam žmogui, be gyventojų pajamų mokesčio, dar reikia sumokėti 6 proc. sveikatos draudimo ir 3 proc. socialinio draudimo mokestį. Be to, darbdavys papildomai turi sumokėti 30,98 proc. siekiantį socialinio draudimo mokestį ir 0,01 proc. įmoką į Garantinį fondą. Todėl bendra mokesčių suma padidėja iki 55 procentų. Čia norėčiau pabrėžti, kad beveik nėra skirtumo, kas moka mokesčius, darbdavys ar darbuotojas, nes tiek vieno, tiek kito mokesčiai mokami iš to paties įmonės darbo užmokesčio fondo.

Taigi vidutinį - 1673 litus "į rankas" - atlygį gaunantis darbuotojas per metus sumoka nei daug, nei mažai: 14 tūkst. litų mokesčių, o jam atitenka 20 tūkstančių. Nesunku apskaičiuoti, kad norint gauti 3 litus, reikia uždirbti 5 litus, nes 2 litus teks atiduoti mokesčiams. Tad 42 proc. uždirbtų pinigų turi būti skiriami mokesčiams sumokėti - tai ir yra tikroji mokesčių našta Lietuvoje. Esant tokiai situacijai oficialaus darbo užmokesčio mokėjimas tampa "prabanga", kurią įmonės gali sau leisti tik esant stabiliai ekonominei padėčiai. Aktyvesnė kova su vokeliais (geriau sakyti "vokais) ir oficialaus minimalaus atlygio kėlimas gali padidinti oficialų darbo užmokestį, tačiau geriausias būdas kovoti su šešėliu būtų darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"