TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip paprasta nustebinti Europą

2014 05 28 6:00

Kartais be reikalo laužome galvą, kuo čia nustebinti pasaulį, nes pasaulis aikteli nuo paprasčiausių dalykų, kurie vos ne kasdien yra mums panosėje.

Kai pernai vasarą Turizmo departamentui pavyko į Lietuvą, į kaimo turizmo sodybas, savaitei pasikviesti įtakingo britų kelionių žurnalo "Food and Travel" žurnalistę ir fotografą, juos labiausiai sužavėjo netikėti kaimo natūralumo atradimai. Devynių puslapių reportažas pasirodė ką tik, šio birželio mėnesiui skirtame numeryje. Visko matę po visą pasaulį keliaujantys reporteriai negalėjo atsistebėti, kad lietuviai vis dar moka lysvėse auginti agurkus ir pomidorus, kurių skonis gerokai skiriasi nuo perkamų prekybos centruose. O kai stabtelėjus tai nufotografuoti, vienas ūkininkas pasiūlė patiems nusiskinti agurkų, "Food and Travel" žurnalistė, keturių kulinarinių knygų autorė, Jungtinės Karalystės maisto rašytojų gildijos viceprezidentė Clarissa Hyman prisipažino esanti priblokšta, mat tai darė pirmą kartą.

Pakelėse parduodami grybai ir uogos britams taip pat buvo atradimas. Jie buvo susižavėję, kad miško gėrybių galima nusipirkti visai šviežutėlių - ką tik surinktų, nešaldytų. Pasirodo, kiek nedaug reikia Europai nustebinti! Ir, matyt, vis rasime kuo. Pavyzdžiai įkvepia. Kas galėjo pamanyti, kad mūsų šaltibarščiai Europoje bus taip įvertinti. Rinkimų į Europos Parlamentą (EP) proga paskelbtame konkurse „Europos skonis“ („A Taste of Europe“) Lietuvai atstovaujantys šaltibarščiai šiuo metu yra antri ir nusileidžia tik bulgariškoms Šopska salotoms. EP „Facebook“ puslapyje paskelbta programėlė, kur galima balsuoti už patikusį receptą, ir raginama jį išmėginti. Šio antradienio duomenimis, šaltibarščių nuorodą „patinka“ paspaudė daugiau kaip 6 tūkst. socialinio tinklo vartotojų. Išskirtiniams populiariesiems Viduržemio jūros šalių receptams toli iki mūsų, jie surinkę tik po kelis šimtus balsų.

"Graži ta Lietuva!" - vis neapleido mintis neseniai važiuojant per visą šalį į Mažeikių rajoną. Kadangi į Kaimo turizmo asociacijos renginį kartu kitu autobusiuku vyko ir Baltarusijos kaimo turizmo atstovai, smalsu buvo peizažą tyrinėti svečių akimis. Esu girdėjusi, kaip daugelis pabuvojusių kaimynėje šalyje ją girdavo už tobulai apdirbtus laukus. Net keista - visur, ir pas mus - laukai dirbami, nematyti dirvonuojančių. Ir baltarusiai, tai pastebėję, gyrė. Gal žmonės, atsiėmę paveldėtas žemes, pamažu vis labiau tampa tikraisiais šeimininkais? Pamenu, prieš kokį dešimt metų Lietuva labiau dirvonavo.

Akį glostė ir tuose žaluma užlietuose laukuose besikuriančios jaukios sodybos, seniai pamiršusios niūrų sovietmečio šiferį. Vien iš stogų dangos atskirsi, kad tai - naujosios Lietuvos kaimas. "Pas mus kaimai, o pas jus - vienkiemiai su aplink plytinčiais dirbamais laukais", - skirtumą pastebėjo baltarusis. Pamaniau, akis greit pripranta, iš atminties išblunka ir jau nepastebėti, kad peizažas gerokai skiriasi nuo kolūkinės Lietuvos. Gerai, kad yra kam iš šalies pabaksnoti. Nors ir mėgstame bambėti, kad daug kas mūsų šalyje negerai, dairantis po Lietuvą taip neatrodė. Lietuva kyla ir gražėja.

Kaimynams darė įspūdį ir tai, kad mūsų žmonės gali turėti daug hektarų nuosavos žemės ir miškų. Ir nebuvo gėda, kad bent jau važiuojant į Šiaurės Lietuvą nesimatė plynai iškirstų miškų. Suprantama, išmaišius Lietuvėlę, visokių vaizdų galima išvysti, tačiau bandžiau paaiškinti kaimynui, kad mūsų miškų savininkai tausoja mišką, nes jis - nuosavas.

Vėliau vienas iš baltarusių mumis gėrėjosi sakydamas, kad pastebėjo, kaip mylime gamtą: dirbamuose laukuose niekam netrukdo vieniši medžiai, juos darbymečiu traktoriai aplenkia, o peizažas nuo to tik įdomesnis. Vėliau susėdus prie vakarienės stalo vienas iš Lietuvos kaimo turizmo sodybos savininkų, verslo reikalais dažnai išmaišantis Ukrainą, Baltarusiją, rado kuo pagirti ir kaimynus. "Man patinka, kad pas jus, jei nori ką statyti, žemės duoda, bet jeigu po trejų metų ten nebūni nieko net pradėjęs statyti, žemę atima. Ir teisingai, jei nieko nedarai, vadinasi, tau nereikia", - svarstė jis, prisimindamas gėdą darančius atvejus, kai Lietuvoje žmonės iš valstybės išsinuomoja apleistus pastatus, dvarus, bet nieko nedaro, toliau pūdo.

Kaimo turizmo sodybas kartu apžiūrinėję baltarusiai kėlė pagarbą - buvo santūrūs, gana kuklūs ir labai patriotiški. Ginčytis net nesinorėjo. Svarbiausia - jokio didžiaslaviško susireikšminimo, kokį dažnai tenka patirti iš rusų.

Kai pusryčiaujant baltarusio paprašiau įvertinti mūsų varškės sūrelio skonį, jis atsakė: "Kadangi esu savo šalies patriotas, negaliu sakyti, kad mūsų prastesni. Maskvoje prie jų eilės išsirikiuoja. Na, bet ir jūsiškiai geri. Negaliu nepagirti jūsų fermentinių sūrių, jie visada išsiskyrė ypatinga kokybe. Kai tekdavo važinėti po Europą, stengdavausi grįžti per Lietuvą, kad galėčiau jų nusipirkti."

Na, pamaniau, jei jau baltarusiai, kurie, kaip patys teigė, yra pasaulyje antri pagal pieno produktų vienam gyventojui pagaminimą (juos lenkia tik Naujoji Zelandija), giria mūsų sūrius, tai tikrai turime kuo nustebinti Europą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"