TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip pasitikėti tokiais teisėjais, prokurorais?

2015 06 09 6:00

Praėjusios savaitės pabaigoje metinio pranešimo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė gražią naujieną: pasitikėjimas Lietuvoje teisėjais, prokurorais auga ir jau keičia anksčiau vyravusį stipriai neigiamą požiūrį. O tą pačią dieną išgirdome Vilniaus apygardos teismo žinią, nuo kurios pašiurpo Lietuva. Ar tai tik išimtis tendencijai gerėjant ar ignoruojama rimta problema?

Žingsnis, nuo kurio pašiurpo Lietuva, buvo trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Stasio Lemežio ir Jurgitos Mačionytės sprendimas išteisinti du buvusius sovietų Specialios paskirties būrio (OMON) Vilniuje vadovus Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą. Byloje, trunkančioje jau daug metų, jie kaltinami dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Alvydas Valiukevičius siūlė už tai skirti 12 metų nelaisvės.

Tačiau Vilniaus apygardos teisėjai nusprendė, kad šie du OMON pareigūnai negali būti kaltinami nusikaltimais, padarytais pažeidus 1949-ųjų Ženevos Konvenciją dėl elgesio su civiliais. Konvencijos nuostatos taikomos tik nusikaltimams, padarytiems karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Kaltinime nenurodyta, kad tuo metu Lietuvoje būtų buvusi panaši padėtis, todėl teisme bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama.

Šia byla Vilniaus apygardos teisėjai pasiuntė žinią pasauliui, kad 1990-1991 metais Lietuvoje nebuvo jokios okupacijos. Už tai jie gali būti įvertinti tik pačiais aukščiausiais Rusijos apdovanojimais. O Lietuvos žmonėms belieka spėlioti, kas galėjo lemti tokį teismo sprendimą: Lietuvos istorijos, tarptautinės teisės žinių spragos, negebėjimas skirti, kas yra okupacija, o kas - nepriklausoma valstybė. O galbūt rubliniai interesai?

Lietuvos žmonių pasipiktinimas iki šiol buvo nukreiptas į šiuos tris teisėjus, tačiau ne mažesnę atsakomybę dėl tokio sprendimo turėtų prisiimti ir prokurorai. Jeigu prokurorai būtų tinkamai suformulavę valstybės kaltinimą, ir teisėjams būtų buvę lengviau išvengti absurdiško sprendimo. Tačiau teisėjai jokiu būdu negali vengti ir savo atsakomybės. Jie turi galimybę ir teisę teisme atkreipti prokuroro, nuklydusio į lankas, dėmesį. Tačiau jie to nepadarė. O prokuroras sakė dar galvojantis, ar šį teismo sprendimą reikia skųsti aukštesnei instancijai. Belieka tikėtis, kad jis susivoks.

Lietuvos politikai jokiu būdu neturėtų kritikuoti prokurorų ir teisėjų veiksmų. Tai gali būti palaikyta spaudimu teismui, ir jei byla persikeltų į Strasbūrą, patys į rankas įduotų argumentų nemaloniai Lietuvai bylos baigčiai ir šiame, aukščiausiame, Europos Žmogaus Teisių Teisme. Daug svarbiau, jeigu suveiktų teisėjų ir prokurorų savivaldos institucijos. Tačiau tam reikia įveikti principą, pagal kurį varnas varnui akies nekerta. Tokiu atveju galime tikėtis, kad teisėtvarkoje nebeliks šioje byloje ,,pasireiškusių“ asmenų Lietuvos.

Šioje itin skandalingoje istorijoje gal ir kas nors bus padaryta pačių teisėjų, prokurorų. Bet kodėl jokių pasekmių nesulaukta dėl skandalingų sprendimų kitose bylose? Sugebama sėkmingai aiškintis kriminalinių gaujų nusikaltimus, nubausti juos padariusius asmenis, net ir gaujų vadovus. Tačiau nagrinėjant įtakingų kontrabandininkų bylas entuziazmas pradingsta, kai į teisiamųjų suolą, juo labiau į belangę, reikia pasodinti kokį nors aukštą politiką ar valdininką.

Būta atvejų, kai kontrabandininkai teisme paleidžiami, nes teisėjai šių asmenų telefono pokalbiuose sako neišgirdę žodžio ,,kontrabanda“. Esą, kaip gali bausti, jeigu šie kalbėjo tik apie paketus ar saldainius? Įtakingi politikai nuteisiami tik lygtinai, taip ir nepasodinus jų už grotų, motyvuojant, kad iki šio nusikaltimo jie buvo geros reputacijos. Kaip tokius pasodinsi? Nieko blogo nepadarę per tą laikotarpį, kai jiems paskirta lygtinė bausmė, jie vėl tampa geros reputacijos ir gali tęsti tai, ką darė.

Lietuvos prokurorai keičia vienas kitą, tačiau iki šiol nežinome argumentų, kuriais remiantis nutraukiamos, numarinamos net labai rezonansinės bylos. Gal bent dabar, kai iš pareigų pasitraukia generalinis prokuroras Darius Valys, būtų galima reikalauti pateikti šią žinią piliečiams ir tai galėtų ištirti kokia nors Seimo komisija.

Pastaruoju metu iš tikrųjų pastebima teisėjų veiksmų, bylojančių apie nepriklausomumą, kai jie nepalūžta, stengiasi gilintis ir į bylas, nemalonias įtakingiems asmenims bei aukščiausiajai valdžiai, sprendžia jas pagal įstatymo raidę, o ne kieno įtaką šalyje. Tačiau tam, kad akivaizdžiai galėtume pajusti augantį piliečių pasitikėjimą teismais ir prokuratūra, kaip valstybės institucijomis, už blogai atliktą darbą teisėjams ir prokurorams reikėtų įvesti labai svarbų elementą - asmeninę atsakomybę. Juk vien atleidimu ar papeikimu problemos neišspręsi.

Ir, žinoma, būtinai deramai skatinti sąžiningai, kruopščiai atliekančius savo darbą, kad jie neišeitų dirbti kitur, kai "pagal nurodymus iš aukščiau" nenori eiti į kompromisą su savo sąžine.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"