TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip patys įvertinsime Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

2013 12 31 6:00

Baigiasi 2013 metai. Metai, kai Lietuva pajuto, ką reiškia ne tik būti Europos Sąjungoje, bet ir pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Kaip mūsų valstybė susidorojo su šiuo uždaviniu? Dažniau girdime vertinimų ne iš už Lietuvos, tačiau įdomu, ką apie tai ir mes patys galvojame.

Vertinimai iš užsienio taip pat dažniausiai persakomi mūsų valstybės vadovų. Juose neretai juntamas ne vien noras pabrėžti, ką Lietuva padarė pirmininkaudama ES Tarybai, bet ir siekis pabrėžti savo vaidmenį šiame procese. Tačiau, mano įsitikinimu, Lietuvos vadovų vaidmens ir indėlio kaip tik trūko. Kalbant apie šį Lietuvos darbą pabrėžiama sėkminga mūsų pareigūnų, dirbančių įvairiose ministerijose, ir diplomatų veikla. Tai tikrai džiugina, nes rodo ir Lietuvos, kaip valstybės, brandą.

Vis dėlto dar negirdėjau, kad būtų kaip nors ypač teigiamai įvertintas Lietuvos aukščiausiųjų politikų vaidmuo. Nenuostabu. Valstybės mastu, bent mano požiūriu, trūko tarpinstitucinės struktūros, kuri galėjo operatyviai spręsti kilusius krizinius klausimus pirmininkavimo ES Tarybai metu, aiškaus vadovavimo ir strateginės linijos, kas mums buvo svarbiausi prioritetai, kurie, beje, ne kartą buvo keičiami.

Pirmininkavimo ES Tarybai pradžioje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tokiais prioritetais pagal svarbą įvardijo ES finansinį stabilumą, ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą ir glaudų bendradarbiavimą su strateginėmis partnerėmis. Ne tik šio straipsnio autorius liepos 2 dieną "Lietuvos žiniose" spausdintame straipsnyje, bet ir kai kurie kiti kolegos sukritikavo tokį prioritetų išdėstymą, nes Lietuva pagal savo ekonominį pajėgumą nėra pajėgi spręsti visos Europos jaunimo nedarbo, ekonomikos augimo problemų.

Daug natūraliau, vertinant Lietuvos galimybes ir patirtį, svarbiausiu prioritetu buvo laikyti ES Rytų partnerystę ir viršūnių susitikimą Vilniuje. Netrukus taip ėmė kalbėti ir mūsų šalies vadovai. Tačiau Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su ES staiga išgirdome, kad svarbiausia Lietuvai pirmininkavimo metu buvo susitarti dėl ES biudžeto. Tai buvo padaryta, ir tai yra mūsų didelė sėkmė. Ką norima apgauti vėl pakeičiant prioritetus? Jeigu ES Tarybai pirmininkautų, pavyzdžiui, Airija, iš kurios Lietuva perėmė estafetę, ir ateitų riba, kai reikia susitarti, ar airiai to nepajėgtų padaryti?

Neseniai įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis „ Financial Times“ parašė, kad tiek Lietuva, tiek ir ES mūsų pirmininkavimo metu patyrė ir nesėkmę. Turėta omenyje ta pati Ukraina, kad ir kaip būtų keista, užmiršta dar ir Armėnija, kuri jau rugsėjo pradžioje po Rusijos spaudimo pasirinko kelią į Muitų sąjungą, nors norėtų laikyti atviras duris ir į ES. Kodėl to laiku nepastebėjo aukščiausieji Lietuvos politikai, jų partneriai kitose ES šalyse ar Briuselyje? Atsipeikėta tik tada, kai Rusija ėmė grasinti ir Moldovai.

Beje, būtent Moldovą būčiau linkęs laikyti didžiausia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai sėkme. Ši valstybė, o ir Gruzija, parafavo asociacijos susitarimą su ES. Tačiau su Moldova nuo sausio mėnesio ES nusprendė įvesti ir bevizį režimą. Tai prisidės prie šios šalies integralumo. Dabar, matyt, ir Padniestrėje daugelis norės tapti Moldovos piliečiais. Be to, šis Moldovos susitarimas su ES yra stimulas dirbti ir kitoms Rytų partnerėms.

Vis dėlto Ukrainos atžvilgiu nesėkmė buvo didelė. Todėl turime įvardyti ir svarbiausią priežastį, kad Lietuvos diplomatai kylančius klausimus buvo palikti spręsti vieni, neturėdami už nugaros sunkiosios artilerijos, kuri pagelbėtų kilus nenumatytų problemų. Matydami, kad ES Tarybai pirmininkaujanti šalis linkusi visus Rytų partnerystės klausimus spręsti užsienio reikalų ministro lygiu, mūsų partneriai ES padarė tą patį. Rusija tam priešpriešiais kėlė prezidento Vladimiro Putino politiką ir aukščiausiojo rango susitikimus.

Tik Lenkija šį pusmetį vykdė diplomatiją ir aukščiausiuoju lygiu. Galėjo susidaryti net įspūdis, kad tai ji, o ne Lietuva pirmininkauja ES Tarybai. Likus kelioms savaitėms iki Rytų partnerystės susitikimo Vilniuje, į Krokuvą, o ne į Vilnių vyko Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Lietuvoje per šį pusmetį jis taip ir neapsilankė. Lenkijos politikų pareiškimai dominavo Ukrainos žiniasklaidoje. Pagal juos šioje šalyje spręsta apie Ukrainos perspektyvas Vilniuje. Lietuva šį pusmetį bent vienu žmogumi nepasirūpino sustiprinti ir taip negausių diplomatų pajėgų Rytų partnerystės šalyse.

Be to, dar Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pirmininkavimo metu paskelbė garsią frazę, kad santykiais su Rytais tegu rūpinasi Vyriausybė, o ji dirbs tik su Vakarų šalimis. Tačiau Vyriausybės vadovas Lietuvoje yra dabar nušalintas nuo ES politikos, o to, kad prezidentė intensyviai dirbtų su kitų ES šalių vadovais, visų pirma su Vokietijos kanclere Angela Merkel, dėl Rytų partnerystės, rezultatai nerodė. Arba jos poveikis kolegoms ES šalyse ir Briuselyje daug mažesnis, nei Lietuvoje teigiama.

Žvelgiant per ES santykių su Ukraina ir Armėnija prizmę, Rytų partnerystės susitikimo Vilniuje laimėtoju, deja, tapo V.Putinas, o ne Lietuva ir ne ES. Svarbiausia, ką galėjo Lietuva padaryti pirmininkaudama ES Tarybai, - geri susitikimo Vilniuje rezultatai. Tačiau ar juos turime? Vertinant šį atsakingą mūsų šaliai laikotarpį, nereikia užsiimti nei saviplaka, nei savigyra. Ne pro šalį būtų pasimokyti ir iš kitų šalių, suvokiant, aišku, savo galimybes bei resursus. Būtina įvertinti ne tik pasiekimus, jų autorius, bet ir spragas. Savigyra, suskambėjusi švenčių dienomis, rodo nenorą mokytis iš klaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"