TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip politiką atsverti juoku

2010 04 15 0:00

"Nors dešimtmečiai bėga tarp knygų, postūmį veiksmui gaunu tik iš paties gyvenimo. Ką padarau, padarau objektyvios būtinybės verčiamas. Jei parašiau ką, tai tik todėl, kad ir negalėjau neparašyti", - autobiografijoje yra prisipažinęs literatūrologas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donatas Sauka. Panašiai profesorius sakė, kodėl parašęs straipsnį "Lietuvos žinioms" - "negalėjau neparašyti".

Dar iš vakaro kažkurioje TV laidoje Seimo narys Kęstas Komskis į jam pareikštą kritiką su nesudrumsčiama ramybe numojo ranka: ė, politiniai žaidimai. O kitą dieną "Lietuvos žinios", apie kurias mūsų radijas, A.Siaurusevičiaus komandą vykdydamas, visą mėnesį dedasi apskritai girdėt negirdėjęs, taigi šitas ypatingas laikraštis nebuvėlis "Dienos anekdotui" skirtame kampe deda šito garbaus seimūno veidą visu riebumu, atsiprašau, visu gražumu. Gal ir negausiam šio dienraščio skaitytojų būriui pakišamas toks negudrus klausimėlis: "Kodėl K.Komskį reikia palikti vadovauti Antikorupcijos komisijai?"

Šmaikštavimai, kuriais kaip ordinais prismaigstyta riebulio seimūno krūtinė, neskaudūs, nors iš esmės nešauna ir pro šalį: "Aš turiu ir toliau vadovauti Antikorupcijos komisijai... nes iš praktikos žinau, kaip korupcija veikia ir kontrabandą išmanau", "ta prasme buvau Pagėgiuose geriausias". Kaip visiems suprantama ir ką žurnalistai dar primena nuorodomis į vietinę, rajoninę spaudą, parodomojo teismo piliečiui seimūnui nebus: įstatymų spragos advokatams iš viso teismo leis išpūsti tik muilo burbulą.

Tad visas šmaikštavimas - tik krizenimas į saują? O milijardai, kontrabandos nusunkiami nuo valstybės biudžeto? O kriminalinių pajėgų telkimasis, "raumenų auginimas", tarptautinių tinklų mezgimas, landų į valdžios vyrų protus ir kišenes paieškos... Viskas galų gale išvirs tik aritmetine kalkuliacija? "Aha, jiems tik savo žmogų rūpi prakišti į dar vieną Seimo komitetą!"

Kaip pakelti juoko prestižą, kad politiški korektiški išsidirbinėjimai išlįstų per gerklę suirzusiems oratoriams, o patikli publika, nuo smagybės apsvaigusi, gebėtų sąmoningai paaiškinti, kas taip jos dvasią pakėlė - talento kibirkštėlė ar scenoje pasirodžiusios ponios ir jos vyro statusas.

Na, nekalti juokeliai nė kiek ir neerzina, jei neatsakingai perjunginėdamas kanalus (reklamos per akis gana! ačiū) pataikai į patį varžytuvių įkarštį ir nežinai, dėl ko čia ginčijamasi. Jurijus Smoriginas, lia-lia-lia pupyčių treneris, o gal priešingai, ekspertas teisėjas, turi pretenzijų dėl jų profesinio pasirengimo ir be perstojo kartoja pro-pro-pro. Kartojimas erzina. Vaizduotei nė už kokio šmaikštaus žodelio neužsikabinti, pamėginkite patys. O dar kiek anksčiau per kitą kanalą išgirdai, kad Italijoje atitinkamos profesijos moterys įgijo teisinį statusą - sekso darbininkės. Nebesusigaudome, kieno vaizduotė nuodėmingesnė - mūsų, žiūrovų, ar paties eksperto J.Smorigino? Bet gal kaip tik tas neišsiaiškintas moralinis peršulys ir kliudo laidą kilstelėti aukščiau už žvaigždučių poniučių paradą. Prisideda ir kruopelytė žmogiškos užuojautos J.Smoriginui, iš kurio kraują siurbia nepasotinamasis V.Šapranauskas, didis aktorius ir didelis pašlemėkas.

O prisiminkime, kiek nemirtingų atgaivos akimirkų esame patyrę Talijos, komedijos mūzos, glėbyje. "Dviračio šou" toks išradingumas, jog neatsižiūrėdavome. Įkvėpimo bangą pagavęs A.Valinskas, kad svogūnų teikimo iškilmės eina kaip sviestu pateptos. O iš tolimų dešimtmečių reiklaus skonio skaitytojas dar nebus užmiršęs kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus lakoniškų atkarpėlių dienraštyje. Taip pat ir iki šiol juoko kartelės nė per milimetrą nenuleidžia "Kultūros barų" Krescencija Šurkutė.

Tad argi kvaila būtų svajoti apie prityrusių ir neapstirusių juoko meistrų sambūrį, pasiryžėlių nuolat kurstyti, brandinti jo smogiamąją galią? Mokantį kitus saikingai bei efektingai ja naudotis patriotiniais ir moraliniais tikslais. Kad kiekvienas prasikišėlis ar prasišikėlis su saldžiu alpuliu lauktų pelnyto atlygio.

Juokas turėtų padėti apsiprausti, šiukšles apsikuopti. Bet tai galės tik toks juokas, kai akis nepraleidžia jokios karikatūrinės formos, kuria išvirsta gražiai sumanytas projektas, kada sąmojis pataiko į tavo sielos patį užkaborį, kurį labiausiai norėtum apsaugoti nuo pašalinių akių. Nors TV scenoje dar apstu ir agitbrigadų, ir nekenksmingojo Dočio epochą primenančio kvailiojimo, bet esama ir tikro juoko delikateso.

Sezonas pradėtas profesiniu požiūriu labai aukštos medikų gildijos paraiška į skaudžiųjų medicininių paslaugų problemų išviešinimą. Manau, medikų trupei vadovavusi (gal tik formaliai?) aštraus proto (gerai man pažįstama) nusipelniusi žolininkė D.Bortkevičienė turėjo išsikovoti žodį trumpai nušviesti faktinę gydytojo padėtį pas mus ir Vakaruose, apie Lietuvos gydytojams reikalingą etikos kodeksą (apie ką štai rašoma Palmiros Rudalevičienės iš knygynų tiesiog išgrobstytoje knygoje "Sužeistieji"). Tačiau fizinės mankštos ir sveikatos tausojimo sąveika buvo neabejotinai įtaigiai išreikšta.

Dar labiau sudomino skirtingos patirties meistrų iš intelektualų gaujos (kuriai, beje, drovėjosi save priskirti kažkada L.Donskio sukviesti filosofai) pasigalynėjimas. Tikra vertintojų puošmena buvo dvasingasis Kazanova (pagal erudiciją ir jį supančių sparnuotųjų būtybių skaičių), atlapaširdiškai tingus. Flegmatiškas atrodė apsišaukėlis (lyg ir nepripažįstantis sau titulo) muzikos profesorius. Užtat energija trykšte tryško jaunas janusiškai dvipusis ekspertas - beletristas ir režisierius. Jo išsirangymo meistriškumą, beje, ir pats pripažinau jam tiesiai į ausį (telefonu): tavo vieta, užtikrinau, - po Algio Greitai.

Juolab didesnį dar džiaugsmą patiriame, kai į nemirtingųjų ratą braunasi ir visai jaunos pajėgos, tokiam, deja, nepavyzdingam TV žiūrovui kaip aš atsiveriančios tik pastaraisiais mėnesiais. Tai nepralenkiamai žavus, angeliško veiduko, angeliško baltumo apdaru, šaltai atsainiu arkangeliškai bejausmiu balsu išklojantis visą nuodėmių dešimtuką laidos vedėjas.

Deja, lengvabūdiškai atsiduodami maloniems estetiniams pojūčiams ar susigriebiame už galvos - kaip, po perkūnais, šurum burum nepraganius paskutinės blaivios sveikos nuovokos. O jau jos stingant, kas padės susigaudyti keistuose viražuose, kuriais mus gena teisminių procesų pėdsekiai, politinių nuosprendžių pranašautojai, moralistai, gėjistai, seksualistai.

Humoras, manėme, leidžia ne taip žiauriai rimtai į save žiūrėti, dažniau draugiškai susimirksėti, pašaipia mina pasidalyti. O be to iš vakaro surūgstame, iš ryto peilio jau graibomės. Rietynių, viens kito gąsdinimų prisiklausome kasdien, ir vis garsesnių. G.Vagnorius - archetipiška šių laikų figūra. Nei partijos, nei Seimo nario mandato, o varo savo kietai: kumščiu į stalą, aštrų žvilgsnį į priešininką: mano valdžia!

Ne gandai kokie sklando, o iš aukšto pareigūno lūpų: per kontrabandą ne vien Pagėgių savivaldybėje trimis milijardais valstybės iždas palengvėjo. Bet ar generolui R.Boreikai šitą nuostolį galima primesti, niekas neatsako. Vien "Lietuvos rytas" akimoju stojo už jį į kovines pozicijas. Pirmame dienraščio puslapyje - generolas visu stotu ir straipsnis antrašte "Politikos mėsmalėje - dar vienas generolas". Tokio tono visas rašinys. "Kam prireikė nuimti galvą šiam generolui?" Na, ir kokios daromos prielaidos? Pasirodo, sklinda gandai ar, kaip laikraštyje išsitarta, "teigė patikimi šaltiniai", R.Boreika galėjo tapti ne tik politinių intrigų, susijusių su kai kuriais rezonansiniais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimais, bet ir įtakingų šalies oligarchų auka.

Rodos, viskas aišku kaip ant delno.

"Parengė juodąjį sąrašą. Aukštų pareigūnų galvų kapojimo planą konservatoriai, pritariant prezidentūrai, parengė prieš kelis mėnesius."

Štai kas tikrieji iniciatoriai, užsimoję FNTT darbą sužlugdyti.

"Kol vyksta neaiškūs žaidimai dėl FNTT vadovo kėdės, šios tarybos pareigūnai sutrikę.

Jau kelios savaitės jos darbas paralyžiuotas.

"Jeigu kas nors turėjo tikslą demoralizuoti pagrindinę finansinius nusikaltimus tiriančią tarnybą, savo tikslą pasiekė", - kalbėjo tyrėjai."

O kad, regis, anaiptol ne į tokią išvadą lenkė TV laidoje kalbėjusi valstybės kontrolierė R.Budbergytė.

O štai įsivaizduokime žmogiškos, tiksliau, seseriškos atjautos sceną politinių, kontrabandinių batalijų fone. Nelaimingajam, visuomenės neteisingumo aukai pati laidos vedėja braukia ašarą. Kūkčiojame visi - ir scenos veikėjai, ir TV žiūrovai. O iš kur, ar iš valdžios, ar oligarcho (jų, atrodo, vis dar pilna) išpeši nors litą? O ausyse iš kažkurios ką tik girdėtos laidos atskamba ginčo dėl tų milijardų atgarsiai. "Rūta, nepertraukinėk manęs, kaip aš tavęs nepertraukinėjau" - melste meldė (socdemas, krikščionis?) V.Žiemelis, gindamas, tiesa, ne visai užtikrintai, gen. R.Boreiką, nors tikriausiai slapta labiau galvodamas apie sūnų verslininką, milijonierių, dėl kurio ir partiją reikėjo keisti.

Kokias dar skaudesnes, nežmoniškesnes bylas šitos scenos mums primena? Ogi pedofilines, kedines-ūsines. Kada mums čia laukti linčo teismo? Ir ant kieno sprando gula šitas visagalio pono V.Valančiaus ir gudruolio, gražuolio pono E.Kūrio palikimas?

O dar čigonų taboras kaip aukso kasykla policijai, teismams, nors romų tautybės jauna mergina baisiose kančiose baigia savo dienas. Apie tai kalbėta "Paskutinėje instancijoje", nors atitinkami pareigūnai neabejotinai žinojo apie tai seniai.

"Bet kada mes mąstome, ponai?" - klausia savo knygoje, "Utenos Indros" išleistoje, pedagogas idealistas Stepas Eitminavičius, kreipdamasis į švietimo sistemos darbuotojus. Gal maždaug panašų klausimą norėjo užduoti ir Seimo nariams jo pirmininkė. Bet Seimo didžiapročiai vis negali užmiršti savo intrigėlių. O tarp kitko, paklauskime savęs, ar iš tiesų tiek daug laimėta opozicijai nukirtus pirmininką A.Valinską?

Vėl ir vėl griebiamas už gerklės A.Kubilius. Kiek pasiraitojusiųjų rankoves rytoj pat kibti į darbą.

"Lietuvos rytas" skalbia nugarą A.Kubiliui, kad nesusidorojąs su korupcija, kaip žadėjęs. Ot tai mano galva kiaura, juk buvau įsikalęs, kad tai G.Kirkilas prisižadėjo per metus susidoroti su korupcija. Šventai prisižadėjo. Jei ne - imkit nuo jo skalpą. O aš būsiu taip viską supainiojęs. Ir bus man kaip tiems "Kakadu" juokdariams: išskleidė visą Mazuronių perą - kaip jie viens už kito, viens per kitą, visi susitepę, o kas nespėjo, dar susiteps. Išpūtė ištrimitavo visą tą burbulą, o kad būtų bent akelėm sumirksėję, kada juodu ant balto nieko negalėjo įrodyti! Atkreipkime dėmesį, kad nuolatiniu urzgimu prieš premjerą ne tiek daug ir pelnyta. Reitingų lentelėje jis net lenkia p. Viktorą. Ogi anksčiau juodu su sakalu (iš mažosios raidės - padangių erdvių sakalu) visada antra trečia vieta dalydavosi. Dabar štai pirmesniesiems - A.Butkevičiui ir R.Paksui - premjeras tik procento dešimtąja dalimi nusileidžia, o p. Viktorą bene visu procentu prašoka.

Su premjeru A.Kubiliumi visus metus plūkėsi galavosi "Lietuvos ryto" vyr. red. pavaduotojas Rimvydas Valatka. Daug riebių žodelių pamėtėjo, nuodingų strėlių į jį išmėgino. "Nuobodžiausias iš visų premjerų" - taip tarstelta apie jo ankstyvesnę kadenciją. O trinktelėjimas iš peties - tai tas lakus žodelis, kad anas "š... mala".

Na, ar pripažinsite, kad pasakyta taikliai ir iš esmės? - paklausčiau aš R.Valatkai dėsčiusį Palangos mokytoją J.Brindzą, nes esu jam dėstęs speckursą Vilniaus pedagoginiame institute. O pagarbą Premjerui (pagal etiketą ar iš baimės) turėtų rodyti visi, net ir didesni už vyr. red. pavaduotoją ponai. Kaip, beje ir pagarbą pedagogui.

Minėtąjį uteniškio mokytojo klausimą sau mintyse kartodami turėtume pripažinti, kad kibti viens kitam į gerkles - ne pats tiesiausias kelias į proto mankštą.

"Lietuvos žinių" šių metų kovo 26 dienos numeryje išspausdinta diskusija per visus du puslapius. Dalyviai: L.Graužinienė, K.Glaveckas, A.Butkevičius, I.Šimonytė, A.Medalinskas. Perdėm dalykiškas, labai reikalingas, išsamus pasikalbėjimas. Jokio akių draskymo. Jokių mėsmalių.

Gal ir keista, bet didesnė bėda gali rastis kaip tik tada, kai juokas suima. Kai vienas kvatoja, o kiti žiūri į jį kaip į nevisaprotį. Arba ir priešingai. Tame pačiame laikraštyje politologo Lauro Bielinio rūstavimas: kodėl dėl rimtai priešiško G.Songailos išpuolio konservatoriai nesusijaudino? Kodėl politologas iš visos širdies plėšosi, o suinteresuotieji vaiposi kraiposi?

Arba štai ten pat prie "Songailos sindromo" dedama J.Laučiūtės raminamųjų porcija - "Nuodėmingų avinėlių bliovimas". Iš tiesų kam reikalingos pasalos prie šuns būdos, nebūtinas ir atkaklus brovimasis į sielą: turi jie, krikščionys, kokius įsitikinimus ar visai jų jiems neprisireikia: iš gilaus nuodėmės supratimo kaip avinams bliauti - tai ir pačiam Neronui širdį sugraudintų. Gal ir nedideli jie krikščionys, bent patys pasižiūrėkime į juos krikščioniškai.

Tačiau nereikia nė juoko, kad nelaboji dvasia padėtų susipykti su sveiku protu. Kovo 26 dieną "Lietuvos rytas" ištrimitavo siaubingą žinią: "Politiniai cirkai ir politikų vaidai jau pradeda kelti alergiją visuomenei." Be galo įdomu, kaip dešinieji, kairieji galvoja prisijaukinti nelemtąją demokratiją? Už šalikėlio pasiriš ir parsives?

Diena anksčiau to paties laikraščio karikatūrų skiltyje marmalynė galvų, tarp jų A.Kubiliaus bene daugiausia ir kažkokie keisti šūkiai: "Pigizmas", "Galvonė". Savo "sparnuotais žodžiais" atviras ir kaip visada kategoriškas V.Mazuronis: "Mūsų valstybės kubilizacija visais lygmenimis yra pavojus valstybei". Hm, kiek buvo premjerų, ir ne vienus metus prie vairo, be to, ir ne pasaulinės krizės metais vairavusių ir taip įstatymus jaukusių bei vadovaujančiųjų asmeninę atsakomybę ignoravusių, jog žemgrobystės bylos bliūkšdavo su dideliu garsu. Viską užbraukim, ant naujų kojų stokim (žr. LKŽ).

Na, vis dėlto kai ką reikėtų pasiaiškinti prieš stveriantis kito ereliško (fantastiško, pompastiško ar pan., estrados klasiką cituojant) posakio.

Vieną faktą, deja, turime pripažinti. Nuo V.Kudirkos laikų mūsų ironija, jos supratimas nežengė nė žingsnio į priekį. Tokia liūdna tiesa. Todėl ne visai aišku, kodėl prie "sparnuotųjų posakių" dedamas premjero atsiliepimas apie aukštą postą užimsiantį pareigūną. Nesu visai tikras, kaip žmogus turi suvokti šmaikštavimą, kuriuo nesistengiama bent įžnybti. Leiskite priminti, kaip be jokios užgaulės buvo pajuokauta: "Jo nesu matęs, nežinau, nepažįstu. Žinau vieną teigiamą savybę - jis yra buvęs fizikas."

Cituojamo juoko prabą tikrindami paslystame ant kito pavyzdžio.

Prisipažįstu, trūksta vaizduotės - kur rastųsi kvatoklis, susiėmęs už pilvo nuo griausmingo sąmojo, kokiu socialliberalų lyderis A.Paulauskas apibūdina valdančiųjų ir opozicijos santykius Seime.

"Tai panašu į dviejų girtų piratų siautėjimą skęstančiame laive. Vienam svarbu bet kokia kaina išlaikyti, o kitam paimti tą vienintelę skrynią su valstybės auksu ir sostu" (LR, 2010 03 27).

Iš žvėriško apmaudo dėl nepagarbos juokui pieškime sau būsimų įvykių scenarijų - kaip socialliberalų lyderis iš piliavietės Tarandėje frontininkų priekyje traukia šturmuoti Seimo rūmų.

Pabaigai - žvilgsnis labiau į teorinę (?) plotmę. "Lietuvos ryto" kovo 27 dienos numeryje išspausdintas Mečio Laurinkaus straipsnis pavadinimu "Be kaukės". Atspirties taškas jam - prof. R.Lopatos studija "Politikai ir istorija: Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos". Pagirtina ši studija štai už ką. "R.Lopatai pavyko gausioje medžiagoje - ypač priklausančioje V.Landsbergio plunksnai - rasti bent jau man dar negirdėtą dviejų politikų požiūrį į Lietuvos praeitį ir jos vietą pasaulyje." Oho - naują žvilgsnį į praeitį ir ypač apie jos vietą pasaulyje! Kiek čia galima pilstyti iš tuščio į kiaurą. Nerandant jokio kupstelio, už kurio gali užkliūti ir sprandą nusisukti, bet gali ir susirasti plyšelį, pro kurį kai ką naujo pamatysi. Nejučiom prisimeni nemažo atgarsio ir kritikos susilaukusią, beje, geru stiliumi parašytą R.Sakalauskaitės knygą apie tuos pačius mūsų politikos lyderius.

Kartų sąvoka, kuria M.Laurinkaus (ar taip pat ir R.Lopatos?) pabrėžtinai operuojama, buvo bene populiariausia anais sovietiniais metais. Bene vienintelė, pretenduojanti į realų istoriografinį ar ir į istorinį turinį, kalbant apie naujausius laikus. Kuo, tarp kitko, čia dėtas prof.J.Eretas su savo krikščioniškos kultūros samprata, neaišku. Pagaliau gana miglotas ir tas abiejų politikų, tautos vadų unikalumas, jeigu tuo požymiu juodu sutampa. "Be ironijos" (kuo čia dėta ironija?), rašo R.Lopata, "V.Landsbergis, kaip ir A.Brazauskas, propaguoja "tyliąją" rezistenciją".

Tokios spalvos rezistencija jau ne vienas dešimtmetis zulinama menotyroje. O jeigu naujaisiais politiniais argumentais apsiginklavę savo ruožtu atsigręžtume į tą pačią menotyrą ir menui skirtume aktyvesnį vaidmenį, tardami, kad menas taip pat propagavo tyliąją rezistenciją. Lyg ir džeržgia ausyse, ar ne? Dar banalesnė pasirodys ir pati rezistencija, jeigu prisiminsime, kad dar 1995 metais buvo išleista knyga, pavadinta "Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė", o "šmaikščioji" kaip reta taikliai prilipo prie nepakartojamai unikalaus žmogiško talento.

Pagaliau, kaip apskritai atrodo tylioji rezistencija, vadovaujama ne iškart pirmojo, bet paskui kaip tik jo, pirmojo sekretoriaus, kas kad ją, tyliąją, taip rėksmingai puola? Skamba bent kiek anekdotiškai.

Trumputėlė ištrauka iš praėjusių laikų klimato - iš V.Kubiliaus "Dienoraščių. 1978-2004":

"[1989].X.26

Visas mūsų gyvenimas - politizuotas. Stovime ant aštrios briaunos. Viršūnės suka į dešinę. Atšalimas neišvengiamas, pasak Ozolo.

Daug šūkių. Bet kiek jie paveikė mūsų kasd. gyvenimą? 1988 m. išgerta daugiau negu visais lakais. Nusikaltimų skaičius išaugo kone dvigubai. Nėra nė vienos budelio išpažinties, o atvežti 120 karstų."

Knyga kaip ir nemaža, kitų beveik neatsiverčiama. O neskaitydami nedaug ką ir išmąstysime.

Turininga ir stipriai jaudinanti knyga. O negirdėti, kad kas ją įkirstų ir į ją atsilieptų. Savamoksliai išminčiai. Neatsitiktinai "Gairių" skaitytojas, prisimenu, piktinosi, kad partija nesiaiškina, nerengia diskusijų principiniais teoriniais klausimais. Ir rinkėjai nežino, už ką jie balsuoja. Todėl ir palieku klausimą atvirą.

"Kaip politiką atsverti juoku?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"