TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip rinkimuose pasirodė socialdemokratai

2014 05 30 6:00

Demokratinėje visuomenėje rinkimai yra gana reikšmingas įvykis, nes po jų dažnai keičiasi esantieji valdžioje, o paskui - daugiau ar mažiau - valdžios politika. Piliečiams rinkimai teikia permainų vilties, nes valdžios veikla jie būna patenkinti retai. Taip jau yra - kalbėjimas apie politiką yra kalbėjimas apie tai, kaip turėtų būti.

Turėjome net dvejus rinkimus, nes taip sutapo, kad jau trečiąkart iš eilės prezidentą ir savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) rinkome tais pačiais metais. Toks sutapimas atsitiktinis, atsiradęs dėl prezidento Rolando Pakso apkaltos, kurios pasekmės dar ir šiandien veikia mūsų politinį gyvenimą.

Prezidento rinkimų nugalėtojas buvo aiškus nuo pat pradžios, tebuvo vienintelė intriga, ar pavyks Daliai Grybauskaitei nugalėti pirmajame ture. Nepavyko, tačiau antrojo turo rezultatai netapo sensacija, kaip buvo 1997 ir 2002 metais, kai pirmajame ture pirmavę kandidatai antrajame pralaimėjo.

Nugalėjo rinkimų favoritė, tačiau galima sakyti (tiksliau, būtų galima sakyti, jei nebūtų vykę EP rinkimai), kad nepralaimėjo ir Zigmantas Balčytis. Jei vertintume tik prezidento rinkimus, galėtume kalbėti apie gerą socialdemokratų kandidato pasirodymą. Penkerius metus Lietuvos politiniame gyvenime beveik nesirodęs politikas sugebėjo patekti į antrąjį turą.

Vis dėlto rinkimų analitikai negalėjo nepastebėti, kad Z. Balčyčio dalyvavimas prezidento rinkimuose buvo savotiškas, be aiškiai reiškiamo noro nugalėti. Toks dalyvavimas lyg ir patvirtina sklandžiusius gandus, kad Socialdemokratų partija iš tikrųjų nekovojo dėl valstybės vadovo posto, tačiau nedalyvauti rinkimuose negalėjo, todėl iškėlė nepavojingą D. Grybauskaitei konkurentą. Tokius gandus patvirtina ir A. Butkevičiaus kalbos, kad jam labiau patinka dirbti ministru pirmininku. Tada kyla klausimas, kurie interesai svarbiau - partijos ar asmeniniai? Partijai nėra svarbu, kur labiau patinka dirbti jos pirmininkui. Partija galėjo turėti abu postus - ir valstybės, ir vyriausybės vadovo, tačiau nežinia kodėl to nenorėjo.

Suprantama, jog nebuvo šimtaprocentinės garantijos, kad A. Butkevičius nugalės prezidento rinkimuose, tačiau nedalyvaudamas nenugalėsi niekada. Kiek žinau, ir pačioje Socialdemokratų partijoje nebuvo ir dabar nėra bendros nuomonės, kaip reikėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau EP rinkimų rezultatai parodė, kad Socialdemokratų partijos rinkimų štabo strategai apsiskaičiavo.

Juk jei ne EP rinkimų mūsų šalyje rezultatai, būtų galima kalbėti apie tam tikrą socialdemokratų sėkmę prezidento rinkimuose. Ši partija savo kandidatą kelia kiekvienuose valstybės vadovo rinkimuose. 2002 metais Vytenis Povilas Andriukaitis gavo 105 tūkst. balsų ir liko penktas iš septyniolikos kandidatų, 2004 metais Česlovas Juršėnas gavo daugiau - 147 tūkst. balsų, bet liko paskutinis iš penkių kandidatų, 2009-aisiais Algirdas Butkevičius gavo 162 tūkst. balsų ir liko antras. Šių rinkimų pirmajame ture Z. Balčytis gavo dar daugiau - 181 tūkst. balsų ir pateko į antrąjį turą. Taigi, negalima nepripažinti, kad tai geriausias socialdemokratų pasirodymas kovoje dėl šalies vadovo posto.

Tačiau šį geriausią pasirodymą prezidento rinkimuose sugadino socialdemokratų nesėkmė kovoje dėl labai gerai mokamų vietų EP. Tuo metu, kai visos sociologinės apklausos rodė, kad socialdemokratai laimės keturis ar net penkis mandatus, jie gavo tik du.

Sociologinėse apklausose negalėjo būti didelės paklaidos, pasitikėkime mūsų sociologais. Partijų populiarumo tyrimus atliko ne viena, o net kelios konkuruojančios sociologinės firmos, ir visų jų rezultatai rodė didelį socialdemokratų atotrūkį nuo kitų parlamentinių partijų. Išvada gali būti tik tokia - kalti ne sociologai, bet patys socialdemokratai.

Matyčiau dvi priežastis, kodėl EP rinkimų rezultatai socialdemokratams yra tokie, o ne kitokie. Pirma, socialdemokratų strategai, turbūt užliūliuoti aukštų reitingų, nepadarė nieko, kad pakeistų tai, kas jau buvo matyti per 2012 metų Seimo rinkimus - Socialdemokratų partija praranda rinkėjus didžiuosiuose miestuose ir virsta kaimo bei mažų miestelių gyventojų partija. Visi matome, kad kaime ir mažuose miesteliuose gyventojų tik mažėja, tad šiuo požiūriu socialdemokratų laukia liūdna ateitis.

Antroji priežastis - rinkimų taktika. Matyt, buvo klaida kelti tą patį žmogų ir vienuose, ir kituose rinkimuose. Politiniai priešininkai tai aiškino kaip Z. Balčyčio apsidraudimą, kai pralaimėjimo atveju lieka atsarginis ir ne blogesnis variantas. Kandidatavimą į du postus nelabai gerai įvertino ir patys socialdemokratų rinkėjai, savo reitingavimu išstūmę Z. Balčytį iš pirmosios sąrašo vietos į antrąją.

Prastas pasirodymas EP rinkimuose socialdemokratams turėtų būti kaip šaltas dušas, nes dabar yra sunku suprasti, kaip, atstovaudami ideologijai, pagal kurią valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės už žmogaus asmeninį likimą, ir turėdami populiarų lyderį, mūsų socialdemokratai sugebėjo gauti 54 tūkst. balsų mažiau nei per 2012 metų Seimo rinkimus.

Labiau nei akivaizdu, kad Socialdemokratų partijai reikia rimtų permainų - naujų idėjų, naujų veidų, naujos strategijos ir taktikos. Žiniasklaida praneša, kad šioje partijoje jau prasidėjo sujudimas. Ar pavyks reformatoriams pastumti į šalį dabartinę partijos vadovybę ir inicijuoti permainas? Į tai atsakyti kol kas sunku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"