TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip Rusijos agresija Ukrainoje matoma Lietuvoje?

2014 11 21 6:00

Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo daugiau retorinis - kaipgi galima kaip nors kitaip matyti vienos šalies agresiją prieš kitą šalį, kai pirmiausia aneksuojama dalis teritorijos (Krymas), tiesa, be kraujo praliejimo, o kitoje šalies dalyje sukeliamas kuo tikriausias karas, griaunami pastatai ir, deja, žūsta žmonės.

Tačiau pradėjus ieškoti atsakymų į šį klausimą, ima aiškėti, kad ši agresija Lietuvoje matoma toli gražu nevienodai. Labai stebėtis nereikėtų, nes būtų keista, jei visa Lietuvos visuomenė tuos pačius įvykius vertintų vienodai. Gyvename, ačiū Dievui, pliuralistinėje visuomenėje, kur egzistuoja nuomonių įvairovė.

Pradžioje reikėtų paminėti Socialistinio liaudies fronto tinklalapį, kuriame galima rasti aiškią nuomonę apie įvykius Ukrainoje - ten vyksta pilietinis karas, nes dalis Rytų Ukrainos gyventojų nepalaiko Kijeve įsigalėjusio nacistinio režimo valdžios. Kitaip tariant, turime žmonių, kurie tiesiog atkartoja Kremliaus propagandą.

Verta paminėti ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Rolandą Paulauską, kuris dar kovo mėnesį atkartojo Kremliaus propagandos žodžius apie tai, jog chaosą Ukrainoje sukėlė JAV, siekdamos, kad Rusija neatsisakytų Amerikos dolerio. Amerikai esą naudinga, kad Rusija pultų Ukrainą, nes tada Briuselis būtų priverstas paremti Vašingtono politiką. Įdomu tai, jog gerbiamas signataras jau tada išsakė mintį, kad Lietuvos interesas šiame Maskvos ir Vašingtono kare yra sėdėti tyliai ir laukti, kuo viskas baigsis.

Minėti pavyzdžiai vis dėlto yra politikos marginalų, neturinčių reikšmingesnio visuomeninio svorio, nuomonė. Daug svarbesnė yra politikų, kurie vadovauja valdančiosios koalicijos partijoms, nuomonė. Kovą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis sukritikavo naująją Ukrainos vyriausybę. Gegužės mėnesį ponas V. Tomaševskis išgarsėjo viešumoje pasirodęs su prisegta Georgijaus juostele, kuri reiškė ne ką kita, kaip pritarimą Krymo aneksijai. Žinoma, galima aiškinti, kad taip bandyta pritraukti rusakalbių rinkėjų artėjančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, tačiau pasirinktas būdas sulaukė neigiamo atgarsio net Lenkijoje.

Kovo mėnesį faktinis Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas davė interviu vienam Rusijos portalui ir aiškino, kad Lietuvoje yra diktatūra ir kad Kryme reikia rengti referendumą, o tai visiškai atitiko Kremliaus siekius. Balandį Rolandas Paksas davė interviu iškalbingu pavadinimu „Atėjo laikas baigti karo kurstymą Lietuvoje“. Karo kurstymu šis EP narys vadino kalbas apie Rusijos pavojų Lietuvai, Klaipėdos ir Vilniaus kraštų atėmimą. Juk ne visi tautiečiai, anot jo, turi stiprius nervus, ne visi gali atlaikyti juodą karo propagandą. „Tvarkiečių“ lyderio nuomone, kurstant karą aktyviai dalyvauja konservatorių vadovybė, o pirmuoju smuiku groja aršusis Kremliaus kritikas Vytautas Landsbergis. Be to, tame interviu R. Paksas apkaltino mūsų valdžią neturint bendros pozicijos karo kurstymo klausimu - užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškia vieną nuomonę, prezidentė Dalia Grybauskaitė - kitą, premjeras Algirdas Butkevičius - dar kitą.

Žinoma, šiame interviu R. Paksas pripažįsta, kad Krymą Rusija aneksavo neteisėtai, tačiau reiškia savo nuomonę klausimu, dėl kurio mūsų viešojoje erdvėje nėra vienos nuomonės ir šiomis dienomis. Tas klausimas - kiek Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę mūsų valstybei? R. Pakso nuomone, realios grėsmės nėra ir nereikia kurstyti isterijos.

Panašią nuomonę reiškia ir filosofas, aktyvus Socialdemokratų partijos narys Andrius Bielskis, prieš savaitę paskelbęs komentarą, kurio pavadinimas irgi labai iškalbingas – „Apie Rusijos baimę mūsų galvose“. Jame kalbama apie Lietuvoje sukeltą ažiotažą dėl Rusijos grėsmės, apie baimės kurstymą, apie persigandusius konservatyvius lietuvių komentatorius ir daroma išvada, jog šiandien nėra pagrindo manyti, kad Rusija kėsintųsi į Lietuvos ar kitų Baltijos šalių teritorinį vientisumą.

Realios grėsmės nemato ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Svarbiausi jo argumentai - Lietuva yra NATO narė, o Vladimiras Putinas ir jo aplinka yra gana racionalūs, kad nesiveltų į karą su pranašesne karine jėga.

Skirtingi požiūriai į Rusijos agresiją Ukrainoje ir jos keliamą grėsmę mūsų valstybei išryškėjo, kai Seimas atmetė prezidentės teiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Jomis siekta sumažinti rusiškos produkcijos kiekį mūsų televizorių ekranuose ir padidinti Europos Sąjungos (ES) šalių televizinės produkcijos kiekį iki 90 procentų. Seimo narių balsavimas gana iškalbingas - 33 parlamentarai pritarė pataisoms, 13 nepritarė, o net 49 susilaikė. Šiuo metu beveik niekas neginčija, kad Rusija kariauja kuo tikriausią informacinį karą. Šią šalį valdantis elitas negali pasigirti nei ekonominiais, nei technologiniais laimėjimais, todėl einama propagandos kūrimo keliu ir tam skiriami dideli pinigai. Seimui atmetus prezidentės teiktas pataisas, turime pripažinti, kad mūsų valstybė šiame informaciniame kare nesiima beveik jokių priemonių. Gal todėl, kad mūsų parlamento daugumą sudarančios partijos vis dar nemato Rusijos grėsmės Lietuvai?

Rusijos propagandos poveikio mūsų visuomenei, kiek žinau, niekas rimtai nematavo. Galime tik spėlioti, kiek ji yra įtaigi lietuviškai, rusiškai ar lenkiškai kalbantiems mūsų piliečiams. Tačiau galima bandyti netiesiogiai tą poveikį apčiuopti. Ryškiausias toks lakmuso popierėlis buvo ES pasiuntinio Rusijoje Vygaudo Ušacko lapkričio pradžioje viešai išsakytos pastabos mūsų žiniasklaidai. Kilusį sujudimą tikriausiai paskatino pastaba, kad negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Sujudimas viešojoje erdvėje buvo toks didelis, kad V. Ušackas buvo priverstas viešai atsiprašyti.

Šis pavyzdys liudija, kad mūsų visuomenės dauguma Rusijos agresiją Ukrainoje vertina panašiai, skiriasi tik požiūriai į šios agresijos poveikį mūsų šalies saugumui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"