TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip socialiniai tinklai pakeičia realią politiką

2015 08 11 6:00

Vasarą, o ypač įsibėgėjus tokiems karščiams kaip per šias savaites, politikos gyvenimas nurimsta. Politikai, aukšto lygio valstybės tarnautojai juk irgi yra žmonės ir nori pasidžiaugti vasaros malonumais. Nevyksta ne tik Seimo, savivaldybių posėdžiai. Apmiršta ir Vyriausybės darbas, tačiau politinių naujienų vis dar atsiranda. Kaip?

Daugiausia politinių įvykių Lietuvą vasarą pasiekia iš užsienio, todėl neatsitiktinai ir didžioji dalis komentarų tokiu metu skirta įvykiams už mūsų šalies ribų. Užsienyje nesnaudžiama, o kai kurie įvykiai pasiekia ir Lietuvą. Štai praėjusią savaitę netikėtai atėjo žinia, kad NATO nusprendė per pusę sumažinti oro policijos misiją Baltijos valstybėse. Dabar vietoj šešiolikos naikintuvų bus aštuoni.

Šią žinią atostogų režimu dirbantys Lietuvos politikai sutiko su stojiška ramybe. Iš jų pareiškimų buvo galima suprasti, neva viskas taip ir turėjo būti. Žiniasklaidoje ši tema irgi praslydo kaip gana nereikšminga, nors, matyt, kalbėti ir rašyti yra apie ką. Tačiau rugpjūčio pradžia yra toks metas, kai atostogaujama ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse, todėl su komentaru apie šio sprendimo priežastis ir galimas pasekmes, jeigu norime išvengti paviršinės šio svarbaus įvykio analizės, matyt, reikia palūkėti.

Galbūt todėl svarbiausiu praėjusios savaitės įvykiu tapo konservatoriaus Arimanto Dumčiaus žingsnis, po kurio šis Seimo narys buvo apkaltintas vos ne meile Hitleriui.

Ką padarė Seimo narys, kad sulaukė tokio rezonanso? Juk jis neparengė dokumento, neparašė straipsnio, nedavė interviu žiniasklaidai, nekalbėjo Seimo salėje, nesurengė spaudos konferencijos. Vasara. Karšta. Seimo posėdžiai nevyksta, spaudos konferencijų nėra.

A. Dumčius savo socialinio tinklo paskyroje nusprendė pasidalyti straipsniu, rastu kažkur internete, apie tai, kaip naciai bandė pažaboti nedarbą, gaivinti ekonomiką.

Tačiau parlamentaras neįvertino dviejų dalykų. Pirma, apie Hitlerį, nacizmą ir su tuo susietus įvykius, reiškinius, simboliką, taip pat ir svastiką, kurią, kaip tūkstantmečius gyvavusį ir baltų simbolį, vis dar bando ginti koks nors tautiškai aktyvus žmogus, negalima rašyti, kalbėti nieko gera. Tai turi suprasti kiekvienas, jeigu nenori būti apkaltintas fašizmo garbinimu. Nors visi reiškiniai turi ne tik juodąją pusę, nacizmas įvykdė tiek baisių dalykų žmonijai, kad demokratinis pasaulis į jį žvelgia tik kaip į neabejotiną blogį.

A. Dumčius ignoravo ir kitą taisyklę. Įrašas socialiniame tinkle tai irgi yra politika. Ypač vasarą, kai tikros politikos nebelieka. Tokie politikų įrašai ir žurnalistams tampa vos ne svarbiausiu informacijos šaltiniu, todėl iš karto pastebimi. Žurnalistai sako, kad vasarą informacijos politikos skilčiai yra priversti ieškoti Seimo narių socialiniuose tinkluose. Tą patį daro ir asmenys, mėgstantys aktyviai reikšti savo nuomonę visais klausimais.

Vasaros metas geriausiai išryškina tą narcizo kompleksą, kurį kiekvienam iš mūsų diegia socialiniai tinklai. Kai kas sako, kad jie reikalingi žmonėms išsilieti. Tačiau tai, matyt, nevisiška tiesa. Socialiniai tinklai – ne asmeninis dienoraštis, kuriame kiekvienas gali rašyti savo išgyvenimus, o žiniasklaidos priemonė. Juose viskas, ką pasakėte, tampa vieša. Gerai tik tiek, kad socialiniai tinklai išlaiko savo funkciją, juose visi gali pasidalyti savo darbais, įspūdžiais, pabendrauti su artimais žmonėmis, išsakyti nuomonę diskusijoje, išgirsti bendraminčių mintis. Tačiau ir nuo to kartais norisi pailsėti. Kada geriau tai padaryti, jeigu ne vasarą?

Vis dėlto pastaruoju metu socialiniai tinklai įgauna dar dvi funkcijas, kurios neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Tai politikų įvaizdžio formavimo ir net politikos darymo priemonė. Ypač karštą vasarą, kai realios politikos beveik nelieka. Gerai tik tai, kad Lietuva dar „neužsikrėtė“, pavyzdžiui, Ukrainos vidaus reikalų ministro veikimo metodais. Apie jo žingsnius ne tik eiliniai piliečiai, bet ir ministerijos žinioje dirbantys pareigūnai neretai sužino tik iš ministro įrašų paskyroje socialiniuose tinkluose.

Vasarą kartkartėmis matėme ir mūsų politikų pareiškimų, tačiau jie dažnai buvo „nurašyti“ iš jų socialinių tinklų. Niekas nežino, ar šie komentarai gimė įsigilinus į problemą, ar parašyti per pertrauką tarp maudynių jūroje, ežere, ramiai gurkšnojant alų. Taip ir politika tampa seklesnė, labiau paviršutiniška nei vykdoma tradiciniais metodais.

Tik įvaizdis, o ne darbai lėmė ir prieš keletą savaičių skelbtus partijų bei politikų reitingus. Kaip gali vykti reitingų pokyčiai, jei tuomet, kai buvo klausta žmonių nuomonės, kalbėta vien apie A. Dumčiaus nuorodą socialiniuose tinkluose? Tiesa, tuomet paaiškėjo ir mūsų Vyriausybės baimė įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"