TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip susigrąžinti profesijos prestižą

2016 03 02 6:00

Mokytojų streikas nepalieka abejingų. Kitaip ir negalėtų būti. Švietimo kokybė kelia rūpesčių visiems: mokytojams, tėvams ir mokiniams.

Tik apie juos, ko gero, streiko organizatoriai galvojo paskiausiai. Nors nereikėtų pamiršti, kad į streiką įsitraukė tik dalis Lietuvos mokyklų, kitos dirba kaip dirbusios. Dėl įvairių priežasčių, tarp kurių, matyt, ir nedidelių mokyklų baimė, kad dėl mokinių stygiaus jos gali būti uždarytos. Tačiau netgi streikuojančiose mokyklose yra jaučiančių pareigą ir atsakomybę mokytojų, kurie kasdien tebeveda pamokas, rūpindamiesi, kad mokiniai suspėtų įveikti visą numatytą kursą ir tinkamai pasirengtų artėjantiems egzaminams.

Iš daugelio kalbų įstrigo moksleivės nuomonė, kad norintieji rengtis egzaminams gali susitarti su mokytojais asmeniškai ir ruoštis individualiai. Akivaizdu, kad vaikų lūpos byloja tiesą apie tiesiog išsikerojusią korepetitorių „instituciją“, be kurios jau tik retas teapsieina. Mat tokių gabių, kuriems visi dalykai sektųsi vienodai gerai – vienetai. Dauguma jaunuolių mokosi egzaminams, nuo kurių priklausys, ar pavyks įgyvendinti ne tiek savo, kiek tėvų svajonę tapti studentu. Nesvarbu, kad tam jaunuolis neturi nei pakankamų gabumų, nei darbštumo, o pagaliau – ir noro. Tėveliai užmokės korepetitoriui, paskui – už studijas, nes aukštosios mokyklos išskėstomis rankomis priima visus. Ypač – mokančiuosius už studijas. Juk stojančiųjų kasmet mažėja, o „susimažinti“ nenori nė viena. Gal tik vienintelis Vilniaus universitetas neseniai paskelbė, kad kelia reikalavimų kartelę norintiesiems studijuoti prestižiškiausias – farmacijos, biotechnologijų ir dar kelias studijų programas.

Taigi, kas tie korepetitoriai, kurių pasiūla internete – milžiniška? Rinktis galima iš kelių šimtų. Tarp jų – ir studentai, ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, bet daugiausia – mokytojų, savo paslaugas siūlančių popietiniu laiku. Tik ar tas laikas neturėtų būti skirtas rengtis pamokoms ir tobulintis bibliotekose? Juk darbo užmokestis skaičiuojamas ir už tas valandas. Argi ne? Vadinasi, dalis mokytojų nemato reikalo stengtis pamokose, pasitaupo energijos popietinei veiklai už „tinkamą užmokestį“, kaip nurodyta interneto skelbimuose, už 8–13 eurų per valandą.

Matant tokią korepetitorių pasiūlą ir žinant situaciją, kad egzaminams pasiruošti be korepetitoriaus yra beveik neįmanoma (ką jau kalbėti apie klasės draugų požiūrį: „vargšas be ateities“), akivaizdu, jog profsąjungų veikėjai mokytojų streiko laiką parinko tikrai apgalvotai, siekdami „palaikyti reikiamą temperatūrą“. Laikas iki egzaminų karštligės tirpte tirpsta, streso lygis netrukus išaugs visoje Lietuvoje. Ko gero, ir vėl, kaip kasmet, sulauksime skandalo dėl nutekėjusios informacijos apie egzaminų užduotis, nepakankamai objektyvaus moksleivių darbų vertinimo ir pan., todėl akivaizdu, kad jau visai arti diena, kai drastiškai šoktelės ne tik psichologų bei neurologų konsultacijų, raminamųjų piliulių mamoms ir dukroms paklausa, bet ir karštligiška korepetitorių, užtikrinančių, jog puikiai paruoš vaiką bet kokio dalyko egzaminui, paieška.

Kauno technologijos universiteto docentas, vienas iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos vadovas, matematikos mokytojas Bronislovas Burgis tinklaraštyje prisiminė savo mokytojus, kurie mokinius papildomai mokydavo veltui, be užmokesčio. Jis sako taip pat kviečiantis penktokus matematikos mokytis nemokamai. Daugelis su meile ir dėkingumu prisimename ir savo mokytojus, ne tik skatinusius ir vedusius nelengvu pažinimo keliu, bet ir savo pavyzdžiu liudijusius atsakomybę ir pareigingumą, gyvenusius ir dirbusius pagal principą: jei esi mokytojas, privalai stengtis sudominti mokinius savo dėstomu dalyku ir juos išmokyti. Jei neužtenka pamokų laiko, tai darai po pamokų. Žiūrėk, diena po dienos ne vienam padaužai ir pavykdavo gabumų stygių kompensuoti darbštumu. Tiesa, tais mūsų atmenamais laikais kaimų ir miestelių mokyklose apie korepetitorius niekas nebuvo girdėjęs, o ir tėvai nebūtų sutikę jų samdyti. Nenorintiems mokytis, ne itin gabiems arba pritingintiems apie universitetą nebuvo verta net svajoti: užteks ir amato išmokti profesinėje mokykloje. Juo labiau kad universitetai tais laikais studentus patys atsisijodavo per gana tankų stojamųjų egzaminų sietą.

O dabar, kol iki egzaminų dar liko šiek tiek laiko suskubti prilaižyti, ko nepavyko privalgyti, tėveliams, įsitikinusiems, kad jų vaikas gabus, tik „netinkamai įvertintas“, tenka krapštyti pinigėlius korepetitoriams. Netgi turtingesni tėvai dejuoja, kad tai brangiai kainuoja. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie, dirbdami 40 valandų per savaitę, uždirba tik 500 arba dar mažiau eurų ir turi ne vieną, bet du ar tris vaikus? Todėl kai streikuojantis mokytojas skundžiasi uždirbantis tik 500 eurų už 16 savaitinių pamokų, kyla klausimas: o kuo, gerbiamasis, užsiimate kitu laiku? Ar bent pasidomėjote, ką veikia jūsų mokiniai, kol jūs mitinguojate?

Mūsų laikmečio ženklas – visagalis vartojimas. Nieko stebėtino, kad mokytojai nori didesnių atlyginimų. Lygiai kaip ir ugniagesiai, policininkai, dėl kitų saugumo rizikuojantys gyvybe, medikai, kasdien lengvinantys sunkiai sergančiųjų kančias, socialiniai darbuotojai. Liūdina, kad kai kurių profesijų atstovai įprato pagarbą ir įvertinimą ne pelnyti, bet... išsireikalauti. Tarp jų – mokytojai, apeliuojantys į savo profesijos prestižą praeityje. Tačiau ar ne daugiau jie laimėtų, jeigu metai iš metų ne vien reikalautų didesnių atlyginimų ir dejuotų dėl pagarbos stygiaus, bet daugiau konkrečių pastangų skirtų mokymo kokybei, savo pavyzdžiu demonstruotų atsakomybę ir pilietiškumą, aktyviau siektų modernios švietimo sistemos pertvarkos. Tuomet sugrįžtų ir profesijos prestižas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"