TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip sutarti dėl šeimos?

2010 07 24 0:00

Praėjo pora metų nuo Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kuri sukėlė visuomenėje tiek daug aistrų, priėmimo - ir vėl kaista atmosfera dėl šeimos politikos. Šįsyk kalbama apie Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kuris Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) siekiu būtų pasirašytas iki spalio 1 dienos.

Šio dokumento rengimas pasibaigė triukšmu - nuo jo atsiribojo 15 susitarimą rengiant dalyvavusių visuomeninių organizacijų. Opozicijos socialdemokratai pranešė, kad taip pat neketina pasirašyti siūlomo Nacionalinio susitarimo, nes jis esą prieštarauja partijos programinėms nuostatoms.

Jei atidžiau pažvelgtume į triukšmaujančių organizacijų sąrašiuką, pamatytume, kad jame puikuojasi kairiąją ideologiją propaguojantys dariniai. Neverta tuo stebėtis, nes būtent kairioji mintis ir jos sekėjai per pastaruosius penkiasdešimt metų Vakarų Europoje nuosekliai darė viską, kad šeimos institucija taptų atgyvena.

Vietiniams kairiųjų adeptams vėl įtūžio priepuolį sukėlė, kad šis susitarimas yra grįstas Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatomis. Tai turėtume laikyti natūraliu dalyku. Gali patikti arba nepatikti vienas ar kitas politinis sprendimas, tačiau tam tikras valstybinės politikos tęstinumas, kaip stabilumo garantas, yra būtinas. Ypač kai kalbame apie tokį darinį kaip šeima, kuri, pasak Konstitucijos, yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Stebėtina, kad vėl iškilo šeimos apibrėžimo klausimas, atsisakant jį sieti su santuoka. Diskusijose apsišaukėlių krikščionimis frakcija siūlė šeima vadinti bet kurį namų ūkį, taip niveliuojant pačią šeimos sąvoką. Susitarimo priešininkams siaubą kėlė jame įtvirtintos nuostatos diegti pasirengimo santuokai ir šeimai programas, numatytos privalomos konsultacijos prieš skyrybas bei konsultavimo prieš abortus sistemos diegimas ir visuomenės švietimas apie gyvybės vertę ir abortų žalą.

Tokios požiūrių sankirtos tik patvirtina, kad šeima yra ideologinių kovų laukas. Šios kovos persikelia ir į Lietuvą, nes esame jaunos demokratijos šalis, kurioje tik dabar visuomenėje įtvirtinamos bendrabūvio gairės. Nenuostabu, kad diskusijos dėl šeimos poliarizuoja jos dalyvius. Taip galima išvysti visą spektrą nuomonių, ir tai yra tik į gera visai visuomenei. Tačiau neturėtume iš akių išleisti dviejų perspektyvų, kurios yra itin reikšmingos svarstant šį klausimą.

Pirmoji yra valstybės. Mūsų šalyje galima mechaniškai perkelti šeimos politikos modelius, būdingus Vakarų demokratijoms. Tačiau nevalia pamiršti, kad Lietuva yra mažas kraštas, artėjantis prie demografinės katastrofos, kai lietuvių tauta gali paprasčiausiai išnykti. Todėl valstybės pareiga yra visokeriopai skatinti ir remti šeimą, kaip darinį, kuris yra pajėgus užtikrinti tautos išlikimą. Taip pat toks kraštas negali skatinti veiksmų, kurie mažintų gimstamumą.

Antroji perspektyva yra šeimos. Kitaip tariant, rengiant tokius dokumentus pačios šeimos turėtų aktyviau reikšti savo pozicijas, pageidavimus ir lūkesčius, o ne tik tam tikras ideologines platformas atstovaujančios organizacijos. Būtent į šeimos kaip vieneto gerovę, o ne į individo teises visų pirma turėtų būti telkiamas dėmesys, kai kalbame apie šeimos politiką.

Turėdami prieš akis šias perspektyvas pastebime, kad Lietuvoje nėra jokios valstybinės institucijos, kuri koordinuotų ir šeimos politikos įgyvendinimą ir būtų už tai atsakinga. Šeimos politikos koncepcijoje buvo numatytas Šeimos ministerijos atsiradimas, bet visuotinio taupymo laikais tokios užmačios virto tuščiomis kalbomis. Tiesa, susitarime siūloma Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sudaryti Šeimos pakomitetį, bet reikalinga institucija, kuri būtų vykdomojoje valdžioje.

Be abejo, šis susitarimas yra pozityvus žingsnis į priekį, nors ir jame yra trūkumų. Pavyzdžiui, liko nepaminėtos daugiavaikės šeimos arba šeimos, auginančios neįgalų vaiką. Norisi tikėti, kad šis Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo netaps tik dar viena gražia deklaracija, o realiai prisidės prie šeimų gyvenimo gerinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"