TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip tiltas sujungė Kauno politikus

2014 12 04 6:00

Kauno miesto tarybos narių išvyką praėjusį antradienį į Seimą galime vadinti istorine. Kaunui itin aktualus Panemunės tilto statybų finansavimo klausimas suvienijo visus miesto tarybos narius, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų ar partiškumo. Tai buvo vos antras atvejis per visus nepriklausomybės metus, kai bendro tikslo suvienyti tarybos nariai vyko į sostinę ginti kauniečių interesų.

Bet apie viską nuo pradžių. Prieš dvejus metus avarinės būklės senasis Panemunės tiltas laikėsi tik „ant garbės žodžio“. Visi tyrimus atlikę ekspertai vienu balsu tvirtino: tiltas gali bet kada griūti. Negalėjome laukti skaudžios nelaimės, todėl nugriovus senąjį buvo pradėtos naujojo tilto statybos.

Numanydami, kad dėl valstybės finansinio indėlio į šį svarbų projektą galime sulaukti nemalonių staigmenų, į sutartį su rangovu įtraukėme sąlygą, jog už atliktus darbus galime atsiskaityti per 12 mėnesių. Ir ką gi - statybos vyksta sklandžiai, laikomasi visų grafikų, nenumaldomai artėja kitų metų spalio 1 diena, kai yra numatytas naujojo tilto atidarymas.

Šių metų pradžioje statomą tiltą apžiūrėjo susisiekimo ministras ir premjeras. Šis nedviprasmiškai pasakė: „(...) tilto statyboms naudojami vietiniai Kauno ištekliai, dalis lėšų bus skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, bet manau, kad 2015 metais šitas projektas turi būti įtrauktas į Valstybės investicijų programą. Tai užtikrintų tilto statybų finansavimo klausimą.“

Tai buvo žodžiai, kuriuos ir turėjo pasakyti Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie valstybinės reikšmės strateginio objekto finansavimą. Bet praėjo 10 mėnesių, ir Seimas kartu su Vyriausybe tvirtina 2015 metų valstybės biudžetą, kuriame Panemunės tiltui skirtų pinigų - nė kvapo!

Priminsiu, kad 103 mln. litų vertės projektui valstybė šįmet numetė trupinius (5,3 mln. litų). Šįmet liūto dalį darbų atlikęs rangovas į tilto statybas investavo 40,9 mln. litų, juos pagal sutartį reikia sumokėti per 12 mėnesių.

Praėjusią savaitę pats vykau į Vyriausybės pasitarimą. Spėkite, ką ten išgirdau. „Ką nors sugalvoti bandysime kitąmet.“ Ką nors sugalvoti bandysite kitąmet?! Negalėjau patikėti tai girdėdamas.

Per pastaruosius kelerius metus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšomis buvo pastatyti tiltai per Nemuną Alytuje (apie 60 mln. litų) ir Druskininkuose (apie 44 mln. litų), rekonstruotas Lazdynų tiltas Vilniuje (apie 120 mln. litų), pastatytas Vilniaus pietinis aplinkkelis (daugiau nei 260 mln. litų), iš pagrindų suremontuotas tiltas per Danę ir viadukas per Liepų gatvę Klaipėdoje (daugiau kaip 40 mln. litų), nutiestas naujas Klaipėdos miesto šiaurinio išvažiavimo kelias nuo Kretingos gatvės iki Liepų gatvės (daugiau kaip 70 mln. litų). Be to, pasienyje su Kaliningradu valstybės ir ES lėšomis sėkmingai statomas aplinkkelis ir tiltas į Sovetską.

Akivaizdu, kad nė viena savivaldybė vien savo jėgomis negali pastatyti tilto, juolab - per Nemuną. Matydamas, kad Kauno ir visų kauniečių interesai yra tiesiog ignoruojami, praėjusį ketvirtadienį visus miesto tarybos narius, nesvarbu, kokie jų politinių įsitikinimų skirtumai ar partiškumas, paraginau susivienyti dėl Kauno. Antradienį skirtingoms frakcijoms atstovaujančių Kauno tarybos narių delegacija nuvyko į Seimą ir ten per susitikimą su parlamento atstovais ir Vyriausybės nariais išgirdo, kad Panemunės tilto statyboms kitų metų pradžioje valstybė skirs mažiausiai 25 mln. litų.

Tiek premjeras, tiek finansų ministras užtikrino, kad 15 mln. litų iš šįmet surinktų viršplaninių valstybės biudžeto pajamų tiltui bus skirta jau sausio mėnesį, o dar 10 mln. litų bus numatyta iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo. Labai tikiuosi, kad šie konkretūs pažadai jau kitų metų pradžioje virs kūnu. Juolab kad būtent šiuo metu, kai rangovas jau yra atlikęs liūto dalį darbų ir mes visi laukiame kitų metų spalio 1 dieną vyksiančio tilto atidarymo, šio projekto finansavimo klausimas yra kaip niekada opus.

Kaip jau minėjau, praėjusio antradienio atvejis, kai skirtingoms frakcijoms priklausantys Kauno miesto tarybos nariai būriu važiavo į Seimą ginti savo miesto ir miestiečių interesų, buvo tik antras nepriklausomybės metais. Visi prie šio vizito prisidėję politikai pademonstravo, kad svarbiausiais klausimais Kauno miesto taryba gali pamiršti tarpusavio nesutarimus ar politinių pažiūrų skirtumus ir susivienijusi kovoti dėl teisėtų Kauno ir kauniečių interesų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"