TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip uždirbti daugiau?

2012 11 21 6:20

Mėgstama diskusijų tema yra klausimas, ar gali būti Lietuvoje didesnis vidutinis atlyginimas.Atsakymas paprastas - aišku, gali ir turi būti.

Jeigu norime sumažinti emigraciją, gyvenimo kokybė neturi akivaizdžiai skirtis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyvenimo lygio.

Paprasčiausias būdas paaiškinti, kaip tai gali įvykti, - remtis ekonomikos taisykle, kad darbo užmokesčio didėjimas negali aplenkti darbo našumo augimo. Trumpai tariant, kuo intensyviau dirbama ir kuo pažangesnės technologijos naudojamos, tuo sparčiau auga darbo našumas ir atitinkamai, nors lėtesniu tempu, gali didėti darbo užmokestis.

Darbo našumas Lietuvoje sudaro apie pusę ES vidurkio. Jis turėtų pakilti du kartus, kad pasiektų ES vidutinį lygį. Tokiu atveju ir darbo užmokestis galėtų panašiai padidėti. Taigi jei šiandien vidutinė mėnesio alga šalies ūkyje siekia 2154 litus, padidinus našumą iki ES vidurkio, vidutinis atlyginimas galėtų būti apie 5 tūkst. litų. Toks darbo užmokesčio kilimas neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos finansiniam stabilumui ir konkurencingumui, nes vyktų ne skolintų, o uždirbtų pinigų sąskaita.

Kitas klausimas - per kiek laiko galėtume pasiekti tokį darbo našumo augimą. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, darbo našumas per vieną valandą Lietuvos ūkyje didėjo vidutiniškai po 4 proc. per metus, todėl, vertinant visai supaprastintai, mums reikėtų daugiau kaip dešimtmečio, kad pasivytume pažangiausias šalis. Bet tai - pesimistinis variantas. Optimistiniu atveju, vykdant tinkamą ekonomikos politiką ir išlaikant nedidelį kainų kilimą, darbo našumo tempas galėtų būti didesnis ir 5 tūkst. litų vidutinis darbo užmokestis taptų realybe per daug trumpesnį laikotarpį.

Planas gana realus, nes modernios Lietuvos ekonomikos istorijoje toks spartesnio darbo našumo augimo laikotarpis jau buvo. Tada jį lėmė stojimo į ES procesas, mat vyko spartus ūkio pertvarkymas.

Iš esmės darbo našumo augimas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių - žmogaus žinių ir kultūrinio lygio bei fizinių ir socialinių gebėjimų, taip pat nuo kito veiksnio - nuo naudojamų technologijų, valdymo metodų ir organizacinių sistemų bei verslo aplinkos.

Dažnai tenka girdėti, kad Lietuvoje dirbama ne mažiau intensyviai negu kitose ES šalyse. Jeigu remsimės vien darbo trukmės rodikliais, atrodytų, dirbame panašiai kaip kitur, technologijas irgi naudojame pažangias, todėl, matyt, dabar daugiau dėmesio reikėtų skirti kitiems dalykams. Jie susiję su paties gamybos ar paslaugų teikimo proceso sumanesniu organizavimu, efektyvesniu valdymu ir logistika, elgesio kultūra. Šiandien tai įprasta vadinti ekonomikos įtinklinimu ne tik Lietuvos ūkyje, bet ir bendroje ES rinkoje. Tokiu atveju ekonomikos augimas skatinamas ne per sparčią plėtrą, bet per racionalesnį turimų galimybių išnaudojimą.

Žinoma, pateiktas aprašymas labai supaprastintai atspindi ekonomikos valdymo procesą. Jis yra daug sudėtingesnis, nors esminės nuostatos nesikeičia - daugiau pajamų, mažesnės skolos, mažesnis kainų kilimas, didesnis užimtumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"