TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip užvaldyti valstybę? Jarosławo Kaczyńskio bandymas

2015 12 28 8:02

Dažniausiai bet kurioje Vidurio Europos šalyje vykstantys rinkimai trumpam ją įtraukia į pasaulio žiniasklaidos priemonių antraštes. Būna paskelbiami rinkimų rezultatai, ekspertai ir publicistai aptaria jų reikšmę, išreiškia savo viltis ir baimes, o sulig naujos vyriausybės paskelbimu žiniasklaidos dėmesys nuo tos valstybės dingsta. 

Atrodė, kad būtent toks scenarijus laukia Lenkijos po praėjusį spalį ten įvykusių parlamento rinkimų. Tačiau Lenkija pateko į visiškai priešingą situaciją: po rinkimų Europos žiniasklaidos, ypač vokiškos, dėmesys Lenkijai dar labiau padidėjo. Tai lėmė naujos valdančiosios partijos „Teisės ir Teisingumo“ (TT) vykdoma politika, kuri kelią ypač didelį nerimą Berlynui ir Briuseliui. Bene esminis klausimas, kurį užduoda sau Europos apžvalgininkai ir politikai, – ar Lenkija suka „orbanizacijos“ keliu ir ilgainiui savo vidaus politika supanašės su dabartine Vengrija?

Prieš atsakant į šį klausimą reikia apsibrėžti terminą „orbanizacija.“ Tai reiškia visų politinių ir teisinių institucijų pajungimą vienos politinės jėgos valdžiai šitaip pažeidžiant jų nepriklausomybę ir neutralumą.

Žvelgiant iš šios perspektyvos galima sakyti, kad Lenkijoje iš tiesų įvyko „orbanizacija“. Tik tai atsitiko ne per pastaruosius pusantro mėnesio, kada Lenkiją valdo TT, o daug anksčiau. Pirmoji „orbanizacijos“ banga per Lenkija nuvilnijo 2007–2010 m., kuomet šalį valdė dabartinio Europos Tarybos vadovo Donaldo Tusko vadovaujama „Piliečių Platforma“ (PP). Per tą laikotarpį, kai PP buvo didžiausia partija Lenkijos parlamente, visų šalies institucijų, valstybės įmonių ir valstybinės žiniasklaidos priemonių svarbiausi postai buvo patikėti PP lojaliems žmonėms. Verta pabrėžti, kad šis valstybės užvaldymas vyko lėtai ir tyliai: PP dažniausiai laukdavo, kol pasibaigs senų darbuotojų kadencijos ir tada į atsilaisvinusią vietą paskirdavo savo žmogų. Keisti politinio žaidimo taisykles savo naudai PP vengdavo.

Tačiau situacija pradėjo keistis šių metų rudenį. PP jau žinojo, kad ji pralaimės rinkimus ir į valdžią ateis TT. PP taip pat žinojo, kad TT pradės savo „orbanizacijos“ bangą ir perims iš PP jos užvaldytas institucijas. Tačiau PP pamatė būdą, kaip išsaugoti savo įtaką. Šių metų lapkričio mėnesį baigėsi trijų, o gruodžio mėnesį – dviejų Lenkijos konstitucinio teismo teisėjų kadencijos. Pagal tuometinius įstatymus PP turėjo teisę išrinkti tris teisėjus, kurie savo darbą pradėtų lapkričio mėnesį. Likusius du jau turėjo išrinkti naujos sudėties Seimas.

Šioje vietoje PP sugalvojo originalų sprendimą. Ji priėmė įstatymą, kuris leido Seimui išrinkti ne tik tris jam priklausiusius teisėjus, bet ir du, kuriuos turėjo rinkti naujas Seimas. Šitaip PP spalio mėnesį išrinko penkis naujus konstitucinio teismo narius. Vėliau tas pats konstitucinis teismas išaiškino, kad iš tų penkių tik trys – tie, kurių kadencija baigėsi lapkritį, – buvo išrinkti teisėtai.

Šis PP žingsnis buvo labai svarbus įvykis visoje PP-TT priešpriešoje. Pirmą kartą viena politinė jėga kovoje prieš kitą ryžosi pažeisti šalies konstituciją. O jei tą galima padaryti PP, tai kodėl to neturėtų daryti TT? Šitaip politinėje kovoje buvo perbraižytos padorumo ribos.

Tad gavęs valdžią TT pradėjo antrąją „orbanizacijos“ bangą. TT keičia beveik visų valstybinių įmonių, įskaitant ir Lenkijos geležinkelių, „Orlen“, PZU, vadovus. Yra ruošiamas naujas žiniasklaidos įstatymas, kuris sukels revoliuciją valstybinėje žiniasklaidoje. Jau atšauktas iš pareigų Lenkijos ambasadorius Ispanijoje ir vyksta diskusijos dėl kitų atšaukimų. Taip yra ruošiamas naujas valstybės tarnybos įstatymas, kuris į svarbiausius valstybės postus panaikintų atrankos konkursus, sumažintų potencialiems kandidatams keliamus darbo patirties ir nepriklausymo politinėms partijoms reikalavimus, suteiktų teisę iš svarbiausių postų atleisti TT netinkamus žmones, o į jų vietą susodinti saviškius.

Taip pat TT, pasinaudojo PP sukurtu precedentu ir pradėjo įtvirtinti savo valdžią laužydami politinio žaidimo taisykles. Pirmiausia, TT paskyrė savo Seimo narį Mariuszą Kamińskį nuolatiniu Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriumi. Iki tol šis postas visados buvo rotacinis ir kas pusę metų jį užimdavo vis kitos Seimo politinės partijos atstovas. Antra, prezidentas Andrzejus Duda suteikė malonę tam pačiam M. Kamińskiui, kuris buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme už piktnaudžiavimą savo padėtimi vadovaujant Lenkijos antikorupcijos agentūrai. Tokios malonės suteikimas nėra nieko nauja Lenkijos politikoje – 2005 m. baigdamas savo kadenciją panašiai malonę savo politiniam bendražygiui suteikė prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis. Tačiau problema atsiranda iš to fakto, kad šiuo metu vis dar vyksta svarstymas aukštesnės instancijos teisme, kuris nagrinėja M. Kamińskio apeliaciją. Taigi A. Duda suteikė jam malonę dar nesibaigus teismo procesui ir iki galo jo dar nepripažinus kaltu. Šis prezidento žingsnis sukūrė naują teisinę problemą: ar tęsti M. Kamińskio teismą ir kaip apskritai teisiškai vertinti amnestiją žmogui, kuris dar nėra pripažintas kaltu.

Galiausiai, TT siekis gauti absoliučią valdžią palietė ir vieną iš svarbiausių šalies institucijų – Lenkijos konstitucinį teismą. Kaip minėta, problema prasidėjo, kai PP spalio mėnesį išrinko 5 naujus konstitucinio teismo teisėjus. Atėjusi į valdžią TT nusprendė su konstituciniu teismu pasielgti taip pat kaip ir su visomis likusiomis šalies institucijomis – paversti sau pavaldžia įstaiga. TT dabartinės sudėties konstitucinį teismą mato kaip PP bastioną, kuris gali blokuoti TT reformas. Tad TT nusprendė, kad ji pakeis PP išrinktus teisėjus savais kandidatais. Vos tik buvo paskelbti šie ketinimai, Lenkijos dabartinė opozicija sukėlė milžinišką pasipiktino bangą ir apskundė konstituciniam teismui savo paties sprendimą išrinkti 5 naujus teisėjus. Konstitucinis teismas savo ruožtu pareiškė, kad kol jis nagrinės šį ieškinį, Seimas privalo susilaikyti nuo naujų konstitucinio teismo narių išrinkimo. TT ignoravo šį pareiškimą. Dar iki pasirodant teismo verdiktui, TT priėmė savo konstitucinio teismo įstatymo projektą ir išrinko 5 naujus teisėjus. PP šį sprendimą taip pat apskundė konstituciniam teismui.

Tuo tarpu konstitucinis teismas, kaip jau buvo minėta, gruodžio 3 d. pareiškė, kad spalį, per PP kadenciją, trys teisėjai buvo išrinkti teisėtai, o du, kurių kadencijos baigėsi gruodį, buvo išrinkti neteisėtai. Prezidentas A. Duda buvo įpareigotas nedelsiant priimti priesaiką iš 3 PP teisėtai išrinktų teisėjų, ko jis vis dar nebuvo padaręs. Šiek tiek padvejojęs, jis ignoravo šį konstitucinio teismo verdiktą ir priėmė priesaiką iš 4 TT išrinktų konstitucinio teismo teisėjų. Netrukus, gruodžio 9 d., konstitucinis teismas paskelbė, kad ir 5 TT teisėjų išrinkimas buvo neteisėtas. Dabar Lenkija turi tris teisėtai išrinktus teisėjus, iš kurių prezidentas nepriima priesaikos ir dėl to šie negali pradėti vykdyti savo pareigų, ir keturis neteisėtai išrinktus teisėjus, kurie prisiekė prezidentui, bet negali dirbti.

Taigi, TT savo veiksmais dar labiau pagilino PP pradėtą konstitucinio teismo krizę. Panašu, kad ši greitai nesibaigs. TT pristatė naują konstitucinio teismo įstatymo projektą, kuris neva turėtų išspręsti susidariusi padėtį. Jis numato, kad konstitucinis teismas galės priimti ir skelbti nuosprendžius tada, kai jų svarstymuose dalyvauja ne mažiau nei 13 iš 15 konstitucinio teismo teisėjų (dabartinis reikalavimas yra 9 teisėjai). Kad būtų priimtas nutarimas bus reikalinga 2/3 dauguma, o ne paprasta, kaip yra dabar. Ši taisyklė įsigaliotų ir toms byloms, kurias teismas pradėjo svarstyti dar prieš šio įstatymo priėmimą Įstatymas taip pat numato jo įsigaliojimą iš karto po priėmimo Seime ir prezidento patvirtinimo. Be to, įstatymas suteikia galimybę perkelti konstitucinį teismą į kitą miestą. Jis taip pat suteikia teisę Seimui atšaukti jau išrinktą konstitucinio teismo teisėją. Iš esmės toks įstatymo projektas paralyžiuotų konstitucinį teismą, kuris negalėtų priimti jokio nuosprendžio ir de facto nustotų veikti.

Lenkija šiuo metu atsidūrė konstitucinėje krizėje, kurią sukėlė ir pagilino PP-TT politinė priešprieša, kai šios leido sau vardan galios pažeisti šalies konstituciją ir perrašinėti politinės kovos taisykles. Nors kaltė tenka abiems pusėms, bet didžiausios kritikos šiuo metu susilaukia TT. Kodėl taip yra?

Pirma, TT, palyginus su PP, šalies užvaldymą vykdo daug greičiau ir grubiau. Jei PP užvaldė valstybę per 3 metus, tai iš ligšiolinių TT veiksmų ir retorikos galima spręsti, kad ši nusprendė užvaldyti šalį per tris mėnesius. Dėl to TT nelaukia, kol baigsis valstybės institucijų, agentūrų, valstybinių įmonių vadovų kadencijos, kad laikydamasi visų įstatymų ir procedūrinių taisyklių galėtų į jų vietas paskirti savo žmones, kaip dažniausiai darydavo PP, ir šitaip atsiginti nuo kaltinimų vykdant valstybės užvaldymą. TT iš karto atleidžia jiems nepriimtinus darbuotojus ir pakeičia juos savais. Toks žaibiškas, be jokio paaiškinimo kadrų keitimas rodo atvirai TT norą užvaldyti valstybę ir tai daliai visuomenės kelia pasipiktinimą. Jei valstybės užvaldymo procesui prireikia papildomo įstatymo, jis būna priimtas žaibišku tempu. Dažnai nuo įstatymo projekto paskelbimo Seime, svarstymo Seime ir komisijose, balsavimo ir prezidento patvirtinimo nepraeina daugiau nei dvi paros. Kai kurie įstatymai buvo priimti vidury nakties. Lenkijos visuomenė tiesiog nespėja susipažinti su pokyčiais ir jų pagrindimu, o tai kelia nežinią, kuris virsta nerimu. Jį, be abejonės, išpučia ir išnaudoja žiniasklaida bei opozicija.

Antra, TT vykdydama valstybės užvaldymą leidžia sau toliau pažeidinėti žaidimo taisykles. Problema slypi ne tik jų pažeidime savaime, nes tą darė ir PP. Ji atsiranda ir iš to, kad TT tęsia taisyklių pažeidimą, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui su konstituciniu teismu, tą daro sukurdama naujas problemas ir teisines krizes. Užuot atsitraukusi ir šitaip pavertusi PP problemų kaltininku, TT dabar susirenka visą kritiką dėl susidariusios padėties ir tapo jos savotišku atpirkimo ožiu.

Trečia, TT nesugebėjo paaiškinti savo veiksmų viešoje erdvėje ir pasiūlyti įtikinantį kontrnaratyvą opozicijos kritikai. Jei TT rinkiminės kampanijos veidais buvo dabartinė premjerė Beata Szydło ir prezidentas A. Duda, kurie formavo TT kaip nuosaikios, prognozuojamos, europietiškos partijos, kuri kuria visus lenkus apimančią bendruomenę, įvaizdį, tai per pastarąjį mėnesį šie politikai su šita žinia pasitraukė į antrą planą. Jų vietą užėmė TT lyderis ir de facto šalies vadovas Jarosławas Kaczyńskis. O su juo grįžo ir senos TT ydos: perdėm jautri ir emocinga reakcija į kritiką, ypač užsienio, visuomenę skaldanti retorika ir politinių priešų demonizavimas. Pavyzdžiui, J. Kaczyńskis kalbėdamas apie susidariusią situaciją vienoje televizijos laidoje savo politinius priešininkus pavadinimo „blogiausios rūšies lenkais“. Nors šis teiginys buvo nukreiptas į keliolika liberalių politikų ir intelektualų, jį pasigavo visa šalies žiniasklaida ir nemenka dalis elektorato, net ir to nuosaikiojo TT elektorato, nepritariančio dabartiniams jos veiksmams, bei priėmė tai kaip asmeninį įžeidimą.

Apibendrintai, galima teigti, kad pirmi pusantro mėnesio valdžios patvirtino dvi prieš tai analitikų ir apžvalgininkų darytas prognozes. Pirma, TT pradėjo antrąją „orbanizacijos“ bangą ir valstybės perėmimą iš PP į savo rankas. Antra, esminis sprendimų priėmėjas Lenkijoje yra Jarosławas Kaczyńskis. Beata Szydło ir Andrzejus Duda kol kas neparodė jokio politinio savarankiškumo. Nors Kaczyńskis išmoko laimėti rinkimus, tačiau aklas politinio revanšo troškimas ir nesiskaitymas su jokia kritika privertė TT kartoti senas, 2005–2007 m., klaidas. Tai pagilino Lenkijos konstitucinę krizę ir sudavė pirmą politinį smūgį TT valdžiai, kuris pasireiškė sumažėjusiu palaikymu TT apklausose ir gatvės protestais. Bet TT turi dar pakankamai daug laiko ištaisyti savo klaidas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"