TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip žiūrime į Rusiją?

2016 04 22 6:00

Prieš keletą dienų vienos radijo stoties laidoje buvo kalbama apie rinkų paiešką mūsų gamintojams. Laidos svečias, vienos valstybinės įstaigos darbuotojas, aiškino, kaip sekasi ta paieška, vardijo šalis, su kuriomis mezgami ar jau užmegzti prekybiniai ryšiai. 

Tuomet laidos vedėjas nuoširdžiai paklausė, kodėl svečias nemini Rusijos, juk ji – didžiausia tarp artimiausių mūsų prekybos partnerių, su ja anksčiau ar vėliau prekyba bus atnaujinta.

Laidos vedėjo nustebimas dėl to, kad Rusija jau neminima kaip rinka mūsų gamintojams, neblogai iliustruoja nemažos mūsų visuomenės dalies požiūrį į Rytų kaimynę. Po Sovietų Sąjungos žlugimo, po gerų santykių su mūsų valstybingumą rėmusio Boriso Jelcino vadovaujama Rusija, po gero dešimtmečio lyg ir produktyvių ekonominių ryšių su Vladimiro Putino vadovaujama Rusija daliai mūsų piliečių sunku patikėti, kad ši šalis jau nėra ta, kurią būtų galima vadinti gera kaimyne. Priešingai, Rusija tapo šalimi, keliančia grėsmę mūsų valstybei.

Norint blaiviai suvokti Rusijos keliamą grėsmę, reikėtų keisti požiūrį į naujausią šios šalies istoriją. Dauguma mūsų laikėsi nuomonės, kad Sovietų Sąjungos žlugimas, kuris leido buvusioms sovietinėms respublikoms tapti suvereniomis valstybėmis, reiškė ir kardinalius pokyčius sovietinės imperijos metropolijoje – Rusijoje. B. Jelcino prezidentavimo metu šią šalį užtvindžiusi žodžio laisvė darė klaidingą (kaip jau paaiškėjo) įspūdį, kad Rusija pamažu tampa europietiška liberaliosios demokratijos šalimi su reguliuojama rinkos ekonomika. Dalykai, kurie netilpo į tokią naujosios Rusijos sampratą, buvo pateisinami specifine Rusijos istorija iki bolševikų įvykdyto perversmo 1917 metais ir dešimtis milijonų savų valdinių iššudžiusio sovietinio režimo palikimu.

Rusiją bandantis suprasti pasaulis turėjo sunerimti jau 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai prezidentas B. Jelcinas silpstančiu balsu pranešė, kad traukiasi iš posto, užleisdamas jį šalies ministrui pirmininkui, kuriuo jau buvo paskirtas kuklus KGB karininkas V. Putinas. Sunerimti reikėjo galbūt dar anksčiau, kai B. Jelcinas vis keitė ministrus pirmininkus, ieškodamas tinkamo, nes pagal Rusijos Konstituciją būtent vyriausybės vadovas pakeičia atsistatydinusį prezidentą. Priminsiu, kad pagal Lietuvos Konstituciją atsistatydinusį prezidentą keičia Seimo pirmininkas.

Sunerimti reikėjo todėl, kad ilgametis ir aukštas pozicijas užėmęs partinis funkcionierius B. Jelcinas sau įpėdinio ieškojo būtent tarp KGB sistemos žmonių. Tai reiškė tik viena – vadinamųjų reformatorių laikai eina į pabaigą, o valdžią tyliai ir ramiai susigrąžina politinė policija – KGB. Reikia pažymėti vieną esminį dalyką: sovietiniais laikais ši politinė policija turėjo paklusti kitai valdžios struktūrai – Komunistų partijai, o nepraėjus nė dešimčiai metų po sovietinės imperijos žlugimo, politinė policija ėmė valdyti šalį viena, be jokios, net ir formalios kurios nors kitos valdžios struktūros (pvz., parlamento, vyriausybės) kontrolės.

Pakeitus mūsų požiūrį į naujausią Rusijos istoriją, peršasi išvada, kad sovietinės imperijos žlugimas jokiu būdu nereiškė pačios Rusijos virsmo europietiška liberalios demokratijos valstybe. B. Jelcino vadovaujami vadinamieji reformatoriai nedarė (greičiausiai ir nenorėjo daryti) nieko, kas padėtų šaliai vaduotis iš sovietinio palikimo. Nebuvo jokios sovietinių pareigūnų liustracijos (kalbama, kad pats B. Jelcinas buvo prieš ją, laikė tai nereikalingu žmonių kiršinimu). Komunistų partija prarado savo moralinį autoritetą, tačiau KGB sistema liko nepaliesta, ir jos žmonės nepastebimai užėmė svarbiausius valdžios postus.

Paskutinį XX šimtmečio dešimtmetį Rusijoje reikia vertinti kaip laikiną sovietinio imperializmo nusilpimą, kai rusai sužinojo, pavyzdžiui, kas yra žiniasklaidos laisvė. Imperija smarkiai sumažėjo, neteko epiteto „sovietinė“, tačiau išliko. Tragedija yra ta, kad imperialistiškai mąstantys rusai – tiek valdžioje esantys, tiek eiliniai piliečiai – ilgisi sovietinės imperijos didybės, tačiau šiuolaikinė Rusija nelabai gali prilygti minėtai imperijai nei teritorija, nei gyventojų skaičiumi, nei ekonomine galia. Nebent atominėmis bombomis, kurių turi daug kartų daugiau, nei reikėtų Žemės planetai sunaikinti.

Noras prilygti sovietinės imperijos antipodui – Jungtinėms Valstijoms, bendrauti su šia šalimi kaip su lygia būtų juokingas, jei nebūtų baisus. Kremliaus propaganda per pastaruosius kelerius metus pakurstė tokias stiprias antiamerikietiškas rusų visuomenės nuotaikas, kokių nebuvo net juodžiausiais sovietiniais laikais. Ir nei dabartinis Rusijos politinis elitas, nei didelė dalis visuomenės iki savo mirties nesusitaikys su mintimi, kad Rusijos galybės laikai praėjo, kad ji galinga tik savo teritorija ir atominėmis bombomis.

Tačiau pasaulyje iškilo naujos galybės – Kinija, Indija, nekalbant jau apie Europos Sąjungą. Todėl Rusijos valdžia ir toliau erzins, provokuos NATO ir Europos Sąjungą, nes nei ekonomikoje, nei technologijose ji negali daugiau nieko parodyti. Pats V. Putinas tokiu būdu vienu šūviu nušauna kelis zuikius – tenkina savo asmenines ambicijas būti pasaulinio lygio lyderiu ir paprastiems rusams rodo, koks jis puikus jų šalies vadovas. Tai gali tęstis dar daugybę metų, nes didelei rusų daliai toks šalies vadovybės elgesys patinka. Kaipgi nepatiks vis parodyti Amerikai jos tikrąją vietą...

Tad kol kas užmirškime Rusiją kaip mūsų prekybos partnerę, bet atidžiai stebėkime, kokių kiaulysčių ji gali mums iškrėsti. Šios šalies valdžios svajonė – susilpninti NATO ir sukiršinti ES šalis, nes tik taip Rusija gali pasijusti bent kiek galinga. Todėl Kremlius daro ir darys viską, kad šią svajonę nors kiek realizuotų. Mums belieka išlikti budriems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"