TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaip žmonės pratinami prie didžiosios korupcijos

2016 02 02 6:00

Praėjusią savaitę buvo paskelbta žinia, kad pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pakilo septyniomis vietomis aukščiau ir dabar užima 32 vietą 168 pasaulio valstybių sąraše. Kai kurie politikai pareiškė, esą šie faktai reiškia, kad mūsų teisėsauga sėkmingai kovoja su korupcija. Bet ar tikrai?

Pabandykime kiekvienas pagalvoti, kokiose gyvenimo srityse patys pajutome mažiau valdžios korupcijos, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo. Vienas dažniausių pavyzdžių, kurį įvardija žmonės, yra tas, kad kelių policija nebeima kyšių arba ima jų kur kas mažiau. Kiti pamini ir gydytojus, tačiau dažnai neaišku, kas kaltas: tas, kuris duoda kyšį, ar tas, kas paima.

Čia ir kyla esminė dilema, kurios pasekmes praėjusią savaitę pajuto sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Tai įvyko kaip tik tą pačią savaitę, kai kiti valdžios žmonės ir teisėsauga džiaugėsi korupcijos suvokimo indekso gerėjimo tendencijomis. Kyšius gydytojams laikydama gana paplitusiu reiškiniu ministrė prisipažino ir pati jį davusi, todėl buvo užpulta mūsų politinio elito. Tačiau jeigu būtų įmanoma, būtų įdomu sužinoti, kiek tarp jų atsirastų nedavusių ir neėmusių kyšių arba neužmerkusių akių, kai taip elgėsi kai kurie įtakingi jų partijos asmenys.

Kokiose dar gyvenimo srityse matome pagerėjimą, kalbant apie korupciją? Gal kas nors dar pasakys, kad dabar viešuosiuose pirkimuose, iš kurių galbūt buvo nemažai pasipelnyta, jau nebėra tokių akis badančių apgavysčių, kai pirkimo pinigų suma akivaizdžiai pranoksta rinkos kainą? Bet dabar, pelnantis per viešuosius pirkimus, pereita prie rafinuotesnių metodų. Ir tai daug mažiau domina teisėsaugą.

O ir tokie reiškiniai, kai miltai varguoliams perkami keliskart aukštesnėmis nei rinkos kainos, valdžiai nesvetimi. Kokia bus pareigūnų atsakomybė už tai, dar pažiūrėsime. Kol kas dažniausiai po tokių faktų paviešinimo atsakingi pareigūnai atsistatydindavo, ir tyrimas jų atžvilgiu subliūkšdavo. Ir šįkart pareigūnė atsistatydino. Galbūt tam, kad vėliau grįžtų į panašias pareigas?

Tie rafinuotesni reiškiniai ir yra korupcija, kuri mūsų valstybę ėda iš vidaus, nors girdime pareiškimų, kad ji mažėja. Paprasčiausiai valdžiai ir asmenims, kurie tvirtina sprendimus apie korupcijos mažėjimą, naudinga kreipti mūsų dėmesį į mažuosius piktnaudžiavimo reiškinius, siekti nedidelio pagerėjimo, kad būtų užmiršta tai, kas „daro“ didžiuosius šešėlinius pinigus.

Todėl šio reiškinio indikatorius turėtų būti ne vien psichologija ir asmeniniu patyrimu paremtas korupcijos indekso suvokimas, bet ir galbūt neteisėto valdžios žmonių praturtėjimo tyrimas, vertinant ir įstatymus, sudarančius galimybę paslėpti neskaidrius sprendimus bei leidžiančius laimėti įvairius konkursus ir taip gauti finansavimą iš šalies ar savivaldybių biudžeto su valdžios žmonėmis susijusioms bendrovėms.

Tačiau jokios valdžios institucijos sistemiškai nedomina aukščiausios politinės ir administracinės valdžios neteisėto praturtėjimo klausimas. Negana to, remiantis kai kurių galbūt su kontrabanda ir kitais nusikaltimais susijusių asmenų bylomis, į teismą jau perduotas pats įstatymas dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Keliamas klausimas, ar jis nepažeidžia kaltinamų piliečių pamatinių teisių.

Šio įstatymo, kuris, deja, taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti Lietuvoje, svarstymas teisme parodys, ar esame pajėgūs kovoti su didžiąja korupcija, ar galbūt viską paliksime savieigai, kad žmonės manytų, neva nieko čia nebepakeisi.

Kažkur tarp prokurorų bei teismų „pasimetė“ ir kita korupcijos piktžaizdė, kai už veiksmus pažeidus įstatymus (pavyzdžiui, išdavus leidimą vykdyti neteisėtą statybą, o vėliau šiuos pastatus nugriovus) išlaidos kompensuojamos iš valstybės, t. y. visų piliečių kišenių, o ne tų asmenų, kurie galbūt vykdė nusikalstamą veiką.

Tačiau korupcijos suvokimo indeksas juk remiasi ne tik asmenine patirtimi susidūrus su korupcijos reiškiniais, bet ir kitokiu objektyviu mūsų šalies vertinimu. Apie tai irgi svarbu žinoti, tik ar visi galime disponuoti tokia informacija? Štai praėjusią savaitę Europos Taryboje buvo parengta rezoliucija, kuria vertinama korupcija įvairių Europos valstybių teismuose, ir Lietuva staiga atsidūrė greta Albanijos, Azerbaidžano, Moldovos, Rusijos, Ukrainos. Tame pat sąraše yra ir keletas Europos Sąjungos šalių (Bulgarija, Rumunija), bet nėra jokios kitos Baltijos valstybės, tik Lietuva.

Ar girdėjote, kad apie šią rezoliuciją būtų paskelbta Lietuvoje? Juk tai būtų nepatogi tiesa tiems, kas tvirtina, kad mūsų šalis sėkmingai kovoja su korupcija ir gali būti pavyzdys kitiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"