TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaktomuša su Konstitucija

2007 02 21 0:00

Konstitucinis teismas (KT) 2007 metų vasario 9 dienos nutarimu pripažino, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo dalis, leidžianti įgyvendinti Lietuvos nuolatinių gyventojų teisę būti renkamiems į savivaldybių tarybas vien per politines partijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nutarimas priimtas išnagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi. Šis teismas sprendžia administracines bylas pagal gyventojų skundus dėl to, kad Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi minėtu įstatymu, neregistruoja gyventojų, nesančių partijų sąrašuose, kandidatais savivaldybių tarybų rinkimuose.

Demokratijos ir žmogaus teisių principų požiūriu svarbi KT išvada apie tai, kad savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, apribojanti galimybę kelti kandidatūras, pažeidžia pasyviąją gyventojų rinkimų teisę, t. y. teisę būti išrinktiems. KT pagrįstai nurodė, kad pasyvios rinkimų teisės apribojimas pažeidžia ne tik Lietuvos piliečių, bet ir Lietuvoje nuolat gyvenančių kitų ES valstybių piliečių teises. Užsienio valstybių piliečiai neturi teisės būti Lietuvos politinių partijų nariais, todėl jie negali būti išrinkti į savivaldybių tarybas. Mūsų manymu, ES valstybių piliečių dalyvavimas savivaldybių, ypač didžiųjų - Vilniaus ir Kauno - darbe suteiktų jų veiklai daugiau skaidrumo.

Kita vertus, nustebino KT nutarimo prieštaringumas. Teismas nurodė, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą vykstantys rinkimai apriboja galimybes kandidatuoti ir tai yra neteisėta - pažeidžia Konstituciją. Dėl to, pasak teismo, kyla prielaidos, kad savivaldybių tarybų veikla gali būti nestabili, neefektyvi, gali būti paneigti rinkėjų lūkesčiai, pažeistas konstitucinis atsakingo valdymo principas.

Tačiau, nepaisant išvados apie ginčijamos savivaldybių rinkimų nuostatos prieštaravimą Konstitucijai, teismas pareiškė, kad rinkimai turi vykti, neatsižvelgiant į jo išvadą. Pagrįsdamas būtinumą tęsti rinkimus, KT prieštarauja sau: esą, nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai neturi galimybės savivaldybių tarybų rinkimuose pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise, ar kad šie rinkimai nebus laisvi ir demokratiški. Jei jie nebūtų vykdomi toliau, pasak teismo, būtų padaryta žala rinkėjų lūkesčiams ir viešosios valdžios sistemos stabilumui. Ši nutarimo dalis vertintina kaip politinis sprendimas, nors pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 30 straipsnį KT gali spręsti tik teisės klausimus.

Šiuo nutarimu KT prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir ankstesniems savo nutarimams. Juose yra konstatuota, kad Konstitucija turi būti taikoma tiesiogiai, ir teismai turi ginti žmones, nukentėjusius nuo teisės aktų, kuriuos KT pripažino pažeidžiančiais Konstituciją. KT buvo pagrįstai nurodęs, kad, jei Seimas ar Vyriausybė nepriima aktų, atkuriančių žmonių teises, tai teismai patys ad hoc turi jas atkurti, vadovaudamiesi ne antikonstituciniu ir nebegaliojančiu teisės aktu, o Konstitucija.

Tokia teismo pozicija teikė vilčių, kad šalis žengia teisinės valstybės link. Tačiau nutarimu dėl rinkimų KT nuvylė, nes sukūrė precedentą, pagal kurį žmonių teisių gynimas, remiantis Konstitucija ir ES teise, yra abejotinas.

Tvirtinimas, kad pagal Konstitucijai prieštaraujančią tvarką pradėti rinkimai bus teisėti ir demokratiški, neigiamai paveiks Lietuvos prestižą tarptautinės bendruomenės akyse. Mūsų nuomone, faktas, kad rinkimai vyksta pagal Konstitucijai prieštaraujančią ir negaliojančią tvarką, yra pagrindas ginčyti rinkimų rezultatus ne tik Lietuvos teismuose, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teisme bei ES institucijose.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą KT nutarime, nustatančiame, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, negali būti sprendžiamas klausimas leisti ar neleisti teismams, Seimui ir kitoms valdžios įstaigoms vadovautis ne Konstitucija, o teisės aktu, kuris po KT nutarimo paskelbimo nebegalioja.

Konstitucijoje nurodoma, kad galutiniai ir neskundžiami yra tik tie KT sprendimai, kurie priimti klausimais, priskirtais šio teismo kompetencijai. Todėl kyla abejonės, ar KT nurodymai, pagal kuriuos rinkimai turi būti tęsiami pagal jau negaliojančią tvarką, o teismai neturi tenkinti skundų dėl asmenų įtraukimo į sąrašus, yra privalomi.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas suinteresuotas, kad KT ir jo nutarimai išlaikytų pasiektą didelį prestižą, todėl faktas, kad Lietuvoje tęsiami neteisėti rinkimai, remiantis KT nurodymu, kelia susirūpinimą, ar tai nesumažins pasitikėjimo Konstituciniu teismu ir jo nutarimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"