Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kalėdojimas

 
2017 01 21 6:00

Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zebulono ir Naftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: „Zebulono žeme ir Naftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“. 

Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“ Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų, – metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Juodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Juodu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo. Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.

Iš Evangelijos pagal Matą

Evangelija aprašo Jėzaus viešosios veiklos pradžią. Minima vieta, veiklos tikslas ir bendradarbiai. Jėzus nestovi vietoje, jo veikla vyksta kelionėje. Keliaudamas jis moko, gydo, susitinka su žmonėmis, daro stebuklus. Tuo metu buvo įprasti mokytojai, kurie mokydavo šventyklos kieme, ir keliaujantys mokytojai, kurie išvaikščiodavo visą savo kraštą. Jėzus veikė ir šventykloje, ir savo krašto atokiausiose vietovėse. Jis eidavo net ten, kur kiti stengdavosi neužsukti, aplenkti.

Kristaus veiklos tęsėja, Jo Sužadėtinė ir Mylimoji Bažnyčia vadinama keliaujančia Dievo tauta. Bažnyčios veikloje yra daug keliavimo būdų. Yra liturginis keliavimas – procesija, yra misionierių kelionės į atokiausius žemės kampelius, į pačias pavojingiausias vietas. Kelionė visuomet vyksta link Dievo ir žmogaus širdies link.

Viena gražiausių mūsų parapijų tradicijų, kurioje esti keliavimo momentas, yra kalėdojimas – parapijiečių lankymas. Ypatingai gražus ir išlaikęs visą tradicijos grožį yra kalėdojimas Punske. Kiekvienam kunigui linkėdamas ko nors gera, palinkėčiau – kad tau tektų pakalėdoti Punske. To, kas išlikę Punsko krašte, jau nelabai rasi Lietuvoje, kur per 50 bolševikų okupacijos metų buvo uždraustas ir išnaikintos gražios kaimo gyvenimo tradicijos. Taip pat ir parapijiečių lankymas-kalėdojimas buvo griežtai draudžiamas. Daugelį Punsko tradicijų jau būtų galima įrašyti į lietuviškojo kaimo papročių saugojimo knygą.

Tiek kaimuose, tiek miestelyje kunigą kiekvienais metais priima beveik visi gyventojai. Kunigo labai laukia, namuose vidury kambario pastato stalą, apdengtą balta staltiese, ant jo stovi kryžiukas, dega dvi žvakės, padėta šventinto vandens ir krapylėlis. Susirenka visa šeima. Punsko dzūkai labai geri giesmininkai, tad mielai gieda kalėdines giesmes, o jei reikia ir užtraukia daineles. Vaikai padeda religijos pamokų sąsiuvinius, kad kunigas pasirašytų. Kaimuose kunigą vežiojantis žmogus vadinamas furmanu, baigus kaimo kalėdojimą vyksta dzūkiškos vaišės vis kituose namuose. Nepaprastai džiugina toks žmonių gerumas, svetingumas, jų besišypsančios akys ir susitelkimas būti drauge. Kalėdojimas palaiko kaimo, miestelių gyventojų vienybę, primena tikėjimo svarbą, skatina svetingumą. Saugo žmones nuo užsidarymo, susvetimėjimo ir klaidingo, dirbtinai susigalvoto privatumo iliuzijos.

Kristaus Geroji Naujiena, jog tamsybėse tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, stiprina viltį, kad ir mūsų kaimai atgims, atsigaus, atsinaujins Jėzuje Kristuje. Tikėjimo šviesa tegu apšviečia mūsų kaimus, kurie turi tiek daug prigimtinio grožio ir jėgos. Tegu vis dažniau mūsų maldos akys krypsta į Lietuvos kaimą, į mažąsias kaimų parapijėles, kuriose glūdi mūsų šaknys ir visa stiprybė. Šalia visų savo maldos intencijų, nepamirškime, mielieji, nuolatos melstis – už Lietuvos kaimo atgimimą Kristuje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"