TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kalėdos be Dievo

2007 12 22 0:00

Nuo paauglystės mėgau sukinėti radijo imtuvą. Užaugau su Liuksemburgo ir Varšuvos radiju, o BBC rusų tarnyba ir "Amerikos balsas" formavo mano vėlyvos paauglystės pasaulėvaizdį. Tad nenuostabu, kad nėriau į kosmines radijo platybes, kai namie pastatė palydovinę anteną.

Štai musulmoniškų kraštų radijo stočių ruožas. Stotys, per kurias skaitomas Koranas, transliuojamos pamaldos, pamokslauja imamai. Tas pat įsijungus palydovinę televiziją. Viskas suprantama, musulmonai renkasi šventajame Mekos mieste, atlikdami piligriminę kelionę - hadžą. Juk musulmonas bent kartą per savo gyvenimą privalo nukeliauti į Meką.

Paieška užkliūva už prancūziškos radijo stoties. Saldžiabalsė laidos vedėja nerūpestingai kažką klausinėja apie Kalėdų Senelio dovanas. Taip pat nieko nuostabaus - Kalėdos.

Vis dėlto ne apie radijo eterį čia sukasi reikalas. Ir ne apie tai, kokiame raidos tarpsnyje yra islamas. Šis sugretinimas aiškiai parodo, kad dviejų civilizacijų - islamiškos ir vakarietiškos - priešprieša yra ne tik juodojo aukso veiksnys. Kalbama apie islamiškos civilizacijos pagrindą - religiją. Būtent religija yra jos tapatybė, ir tai leidžia jai būti gyvybingai, atspariai ir augančiai galybei.

Vakarai nuo Prancūzijos revoliucijos laikų pradėjo pyktis su religija. To pasekmė akivaizdi - vakarietiška civilizacija patiria milžinišką eroziją, kuri ją griauna iš vidaus. Ji neatpažįsta savo šaknų, todėl neturi jokios esminės atramos, o desperatiški bandymai ją surasti kol kas apčiuopiamų vaisių neatneša. Ir darosi akivaizdu, kad tik suradusi kalbą su krikščionybe vakarietiška civilizacija suras savo tapatybę, vertybinius orientyrus. Situacija yra paprasta: arba tarp krikščionybės ir Vakarų įsivyrauja bendradarbiavimas, arba turime prabilti apie vakarietiškos civilizacijos žlugimą.

Nors Lietuva nuo šių globalių problemų yra toli, ji sėkmingai prisideda prie šio nuosmukio. Čia ateizmą pakeitė europietiškas sekuliarumas, tam tikros rūšies laicizacija, tarp sovietiniais laikais gimusios ir augusios kartos vyrauja religinis abejingumas, kurį jį sėkmingai įskiepijo savo vaikams.

Todėl ir Kalėdos pas mus kažkoks "stebuklų metas", o viso stebuklo esmė, kad rėksmingi radijo didžėjai ir televizijos laidų vedėjai patosiškai įteikia laidų dalyviams kokius nors marškinėlius ar prekybininkai per reklamas siūlo nuolaidas. Kalėdos - tai dovanos, kurių karštligiškai ieškome, keiksnodami laiko stygių, prekybos centrų asortimentą, tuos, kurie sugalvojo šią šventę. Paskui mandagiai nusišypsome per Kalėdas gavę dovanų kokį niekalą... ir neturime kur jo kišti. Štai dalis amerikiečių kalėdinių dovanų net neišpakavę išmeta į šiukšliadėžę.

Dar vienas Kalėdų personažas - kažkuo į Apvaizdą panašus Kalėdų Senelis. Jis mūsų gyvenime dalyvauja kaip realus, konkretus asmuo. Pakanka prisiminti garsųjį laišką Kalėdų Seneliui arba kalėdinius klausimus apie jį ("Ką tau padovanojo Kalėdų Senelis?", "Ko lauki dovanų iš Kalėdų Senelio?"). Be to, jis yra visur ir visuomet (tuo artimas ir šiuolaikinio žmogaus - globalisto tipui, suvokiančiam visą pasaulį kaip savo erdvę). Jis viską žino apie mūsų poelgius, sugeba skaityti mūsų mintis, net kaip Dievas gali bausti, atleisti, apipilti malonėmis (dovanomis). Kaip Visagalis jis pažįsta mūsų norus bei gali juos išpildyti.

Toks Kalėdų šventimas virsta jų parodija. Juk daugybė šios šventės simbolių ir papročių (Kalėdų Senelis, eglutė, žvaigždės ir t.t.) yra krikščioniškos kilmės, bet tai net neprisimenama. Tačiau, ką kalbėti apie simbolius, jei tas asmuo, kuris turėtų būti Kalėdų centras - Jėzus Kristus yra ignoruojamas? Kiek sykių ikikalėdinėje tarškalynėje girdėjome šį vardą? Juk jo gimimas tampa tuo atskaitos tašku, kuris pradeda mūsų, trokštančių teisingumo, meilės ir kažko patvaraus bei gražaus, erą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"