Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kalėdos mistraliui pučiant

 
2014 12 12 6:00

Šefas pasakė: Nereikia man jūsų „Misralių“, bet pinigus turėsit atiduoti.

Kažkas įvyko? Juk tiek ardytasi, grasinta, kad sutarties neįvykdžiusios Prancūzijos reputacija smuks iki Rusijos lygmens...

Taip, įvyko žaismė. Šefui mat labiausiai reikėjo aukštųjų karinių technologijų, o valtį, sakė, galim ir patys pasistatyti. Tiesiog norėjom padėti Prancūzijos darbininkams ir vienai poniai.

O dabar – ką gi – technologijos dingo. Podlodkė paskendo, laineris nukrito. Kijevas, žali marsiečiai... Įsikiškit savo „Misralį“. Jūs mums – sankcijas, mes jums – kvankt.

Prancūzai mat nežinojo, su kuo turi reikalų. Ogi su kišenvagių šalimi, kuriai „rankų miklybė – jokia suktybė“ (orig. „lovkost ruk – nikakovo mošeničestva“).

Nors ką dabar gali žinoti, gal ir buvo mikliai susitarę: mūsų vyrukus tik įleiskit, tegu treniruojasi laive, o kai įranga dings, papūsim vieni kitiems į uodegas. Tegaudo kokie nors Megrė ir Puaro aršųjį mistralį Provanso laukuose! Nežinia kas, matote, nei kada nušvilpė, nei kaip. (Siužetas filmui, kuriame dalyvautų Fernandelis ir Lui de Fiunesas). Ir eurosąjungininkai nepyks, kad Prancūzija davė ginklą Rusijos karui prieš Europos Sąjungos asocijuotą valstybę (atsižvelgėm, nedavėm!), ir didysis partneris bus gavęs pagal geidulius.

Tik įdomu, ar partneris reikalaus Paryžiuj pinigų už tai, ką jau pasiėmė? Įžūlumo pakaktų.

Kas lieka Prancūzijai? Be abejo, valtis. Vakarų krikščionybės eldija. Ją tuščią galės pasistatyti po eglute.

Noël.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"