TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kalėdų Seneli, mano Prezidente, sugrįžk!

2007 12 20 0:00

Tikras adventas. Liūdna man ir aš kankinuosi. Net bandau atgailauti. Gal ko nesuprantu? Šioks toks tikėjimas dar rusena. Turi įvykti stebuklas! Ir galbūt viskas stos į savo vietas. Sėdu rašyti ir vėl stumiu kompiuterį į šoną. Atidedu rytdienai - gal kas pasikeis? Juk taip negali būti! Dar palauk, dar pakentėk. Ir tavo Prezidentas sugrįš. Tad dabar jau rašau Jam viltingą laišką. Kaip vaikystėje Kalėdų Seneliui. Be pykčio, tačiau labai liūdną.

Seneli, ką man daryti? Aš praradau tikėjimą Tavimi. Neprašau iš Tavęs dovanų - tik pasirodyk, kad esi tikras.

Tokį laišką diktavau, kai vaikų darželyje supratau, jog esame apgaudinėjami. Panašiai ir dabar rašau laišką savo Prezidentui, nes ėmiau bijoti, ar jo kas nors slapta nepamainė. Ar nesukeitė vietomis su kuo nors man visai svetimu?

Mano Prezidente, kas atsitiko? Kuris iš mudviejų pasikeitė - aš ar Jūs? Jau metai, kai abejonės pamažu skverbiasi į mano sielą. Tačiau iki šiol vis rasdavau pateisinimų, kurie leido ir toliau Jumis tikėti.

Galutinai supratau visą atitolimo mastą tik praėjusį sekmadienį, išgirdęs žodžius, kurie anksčiau būtų tik pradžiuginę. Jūs neatmetat galimybės kandidatuoti į Prezidentus dar vienai kadencijai!

Viešpatie, pagalvojau. Dar papildomi penkeri metai politinės stagnacijos! Juk prieš tai Prezidentas padarė patį keisčiausią kreipimąsi į tautą, kokį tik galima įsivaizduoti iš Vakaruose auklėto žmogaus. Jis, tarsi koks aplinkoje nesusigaudantis Brežnevas, stojo ginti erozijos pakirstos politinės sistemos.

Iš TV ekrano Valdas Adamkus kalbėjo įtaigiai, su dideliu susirūpinimu ir liūdesiu, kaip jis moka, tačiau tai jau nebuvo mano Prezidentas. Jeigu tai ir buvo tas pats žmogus, jis sakė svetimus žodžius.

Mano Prezidentas niekada nebūtų kalbėjęs kaip koks užkietėjęs ATVIROS VISUOMENĖS PRIEŠAS. O ši kalba buvo kaip tik tokia. Perskaičiau ją dar kartą, norėdamas atsiriboti nuo mano Prezidento veido ir balso. Neliko jokių abejonių. Tai buvo antidemokratiško stagnatoriaus kalba.

Ir blogiausia - tai buvo dvigubai liūdna kalba, nes joje pasakyti du svarbūs dalykai: 1. Dabar yra blogai; 2. Negalima nieko keisti, nes tada bus dar blogiau. Net valstybė gali subyrėti!

Padėtis be išeities? Juk tai tikrų tikriausias politinės depresijos skatinimas.

Mano Prezidente, kas Jums pakišo šią kalbą? KAS JUS TAIP PAKIŠO? Ir kas Jus vis pakiša jau visus metus? Kas Jus taip kompromituoja? Kodėl ir toliau tapatinatės su klanu, gynusiu VSD pokagėbistą Arvydą Pocių ir visą jo kariauną?

Negi Jūs tikrai laikote mūsų valstybę dar tokia silpnute, kad ją galėtų sugriauti tylus kelių diplomatų pasitraukimas į užtarnautą poilsį, nes jie įstatymo nustatytu laiku ir forma neprisipažino bendradarbiavę su KGB? Negi dėl tų kelių personų esate pasiryžęs pažeisti lygaus teisingumo visiems principą?

Juk būtent tai ir reiškia Jūsų siūlomos įstatymo pataisos, pagal kurias būtų skirtas naujas terminas prisipažinti tiems, kurie sąmoningai apgaudinėjo mūsų valstybę ir slėpė savo buvusius ryšius su KGB. Ir tokią apgaulę Jūs laikote naudinga valstybei? O apsivalymo baimę ir tiesos slėpimą - santarvės gerinimu? Ar ne per ilgai mes gyvenome tokioje melagingoje "santarvėje"?

Prezidente, Jūs labai teisingai kritikuojate beveik visus politikus. Tačiau ne man vienam nesuprantama, kodėl KRITIKUOJATE JŲ TEISĖ KRITIKUOTI! Juk tai yra laisvos, demokratiškos ir atviros visuomenės būtinybė.

Kas Jums atsitiko, mano Prezidente? Juk dauguma nuo klano nepriklausomų analitikų sako kaip tik priešingą dalyką. Jie teigia, jog didžiausias pavojus Lietuvai buvo atsiradęs dėl opozicijos neveiksnumo ir suaugimo į vieną viršpartinę sąjungą su pozicija.

Tiesą sakant, tai mato net paprasti politologijos neuostę žmonės. Kodėl Jūs, mano Prezidente, tapote aklas?

Juk opozicija dabar lyg ir bando atsigauti. Atmerkia akis ir praveria burnas. Ima ieškoti alternatyvų. Tačiau Jūs dėl to gana šiurkščiai išvadinate opozicijos šalininkus politiniais analfabetais. O juk Jūsų pareiga būtų padėti jiems užtikrinti normalią konkurenciją mūsų valstybėje. Juk matote - vargana ta opozicija, ir jai reikia pagalbos.

Jau kuris laikas ne aš vienas visiškai nesuprantu Jūsų. Kodėl tapote toks šališkas? Kodėl leidotės uždaromas vienos įtakingos grupuotės interesų zonoje?

Labai Jus gerbdamas randu tik vieną paaiškinimą. Esate izoliuotas nuo visapusiškos informacijos. Kažkas - galima atspėti kas - kuria aplink Jus savotišką apgultos tvirtovės atmosferą. Formuoja tendencingą nuomonę, šnibžda gandus ir bruka reikiamai parinktą "slaptą" informaciją.

Patikėkite, ko jau ko, o šitų specialistų Lietuvoje pakanka. Sena mokykla!

Tad, mano Prezidente, sugrįžkite į realybę. Išsivaduokite iš dirbtinio dramblio kaulo bokšto. Išgirskite visus visuomenės balsus. Juk daugelis dabartinių Jūsų kritikų dar visai neseniai buvo karščiausi Jūsų šalininkai.

Ir patikėkite manimi - tai ne jie pasikeitė. Jie, kaip ir aš, nori turėti tokį Prezidentą, koks buvote pirmą kadenciją. Tada Jūs palaikydavote visas gerąsias tendencijas ir slopindavote blogąsias. Darėte tai, kaip Jūs mokate, subtiliai, švelniai, tačiau atkakliai.

Prisiminkite situaciją, kuri buvo labai panaši. Premjeras (irgi Gediminas) artėjančios krizės akivaizdoje lygiai taip pat plaukė pasroviui ir galvojo tik apie naudą sau bei reitingus. Jam už nugaros irgi stovėjo ta pati verslo maksimalistų grupuotė ir tas pats įtakingiausias laikraštis.

Tada, mano Prezidente, Jūs neišsigandote. Pasielgėte labai ryžtingai ir tiksliai. Ir vien Jūsų autoriteto, vien Jūsų žodžio užteko, kad klanas subyrėtų.

Kur dingo tas vakarietiškas atsakingas Prezidentas? Ar dabartinės situacijos neįmanoma pakeisti vien dėl to, kad šiuo metu valdžioje daug labiau patyrusi senoji nomenklatūra?

Taip, tie vyrukai moka užkalbėti dantį. Čia jie tikri "specai". Vynioja Jus aplink pirštą, o Jūs net nepastebite?

Mano Prezidente, pabuskite! Neleiskite, kad šie gudročiai galutinai įtrauktų Jus į savo pelkę ir suterštų Jūsų vardą. Išsivaduokite iš tų pražūtingų kerų. Tapkite vėl toks, koks buvote. Susigrąžinkite save!

Labai prašau, MANO PREZIDENTE. Tiesiog meldžiu.

Noriu ir toliau Jumis tikėti.

 

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"