TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kaligula prie vartų

2014 11 26 6:00

Lietuviai skriaudžia Rusiją! Nuo pirmojo asmens valstybėje, prezidentės, iki pirmojo (na, gal kiek perdėjau, bet užtat stilistiškai gražiai atrodo) intelektualo, poeto, eseisto ir pasaulio piliečiu dažnai besiskelbiančio Tomo Venclovos.

Ką apie Rusijos valstybę pasakė prezidentė, jau visi išmokome. Žiniasklaida pasistengė. O su kuo Rusijos prezidentą, duodamas interviu savaitraščiui „Gazeta Wyborcza", palygino poetas, regis, išgirdo ne visi. Nes dar necituoja nei gerbėjai, nei priešai. O palygino su „chuliganu iš Piterio“ (taip dažnai vadinamas Sankt Peterburgas).

Kažin kurį iš jų dabar aistringiau kals prie (ne)tolerantiškumo kryžiaus atsargumą labiau nei minties aiškumą vertinantys Lietuvos apžvalgininkai ir kiti komentatoriai? Sunkus pasirinkimas, juolab kad nei vienas, nei kitas „auksaburnis“ neišsižada savo apibūdinimų.

Maža to, neseniai Vienoje vykusiame literatūriniame festivalyje „Norden“ T. Venclova perskaitė vieną naujausių savo eilėraščių, kurį, apmąstęs šiuolaikinę istoriją, baigia perspėjimu: „Kaligula prie vartų!“

Įsivaizduoju, kokie skausmingi išgyvenimai supurtys ironijos ir metaforų netoleruojančių, bet kolaborantus mylinčių tautiečių sielas, pamėginus spėti, koks dabartinis pasaulio lyderis lygintinas su žiauriausiu Romos imperatoriumi Kaligula!

Verta priminti, kad aptardama Jaunimo teatro spektaklį, pastatytą pagal Albert'o Camus "Kaligulą", teatrologė (atsiprašau, neprisimenu kuri) įžvalgiai pažymėjo, jog tai spektaklis apie tokį imperatorių, kokio nusipelnė, kokį privertė tapti medinės, popierinės ir paklusnios Romos piliečiai, bijantys mirties, bijantys neapkęsti, bet smogiantys naktį į nugarą.

Kaip čia nesugretinus TOKIO Kaligulos nusipelniusių Romos piliečių ir šiandieninės Rusijos piliečių, kurie, ko gero, irgi nusipelnė TOKIO lyderio savo valstybei!

Beje, kaip turėtų jaustis tautos, iš(si)kėlusios smurtą sėjančius lyderius? Gėdytis? Apsimesti, kad tauta niekuo dėta, kaltos tik aplinkybės? Ir - šviesiai tiesiai: ar turėtų rusai gėdytis Vladimiro Putino, jei jis toliau puls Ukrainą, kaip šiandien dori vokiečiai gėdijasi Hitlerio?

Į šitą klausimą pabandė atsakyti kitas rašytojas, kroatų (ir bosnių) poetas, eseistas Miljenko Jergovičius. Jo nuomone, tautos privalančios gėdytis, ir ne vien va(l)dovų, bet ir tų veiksmų, kuriuos šie vykdo neva visos tautos vardu.

Būdamas kūnu ir siela susijęs su Jugoslavija bei su jos subyrėjimą lydėjusiu smurtu, M. Jergovičius prisiminė, kaip prezidentas Slobodanas Miloševičius siautėjo ir žudė serbų tautos vardu, o kroatų lyderis Franjo Tudžmanas - visos kroatų tautos vardu, nors anaiptol ne visi tų tautų atstovai pritarė jų vykdomai politikai. Todėl šiandien dėl to tiek serbams, tiek kroatams, rašytojo nuomone, turėtų būti gėda.

Nepamiršo slavų pasaulio atstovas ir šių dienų aktualijos - rusų ir ukrainiečių, Rusijos ir Ukrainos santykių. M. Jergovičius atkreipė dėmesį į vieną svarbų dalyką, kurį polemikos įkarštyje labai dažnai pamiršta tiek politikai, tiek politiką nušviečiantys žurnalistai: privalu aiškiai suvokti ir dar aiškiau artikuliuoti tai, kas konkrečiai yra laikomas priešu - visa tauta ar tik jos lyderiai. Be to, nors grėsmę kelia visoks nacionalizmas, vis dėlto negalima pagal vieną mastelį matuoti mažos, silpnos tautos ir didelės tautos, kuri yra agresyvesnė ir geriau apsiginklavusi, nacionalizmo. Todėl, M. Jergovičiaus nuomone, pavojingesnis yra rusų, o ne ukrainiečių nacionalizmas. „Svarbu suprasti, kaip vienu ar kitu atveju jaučiasi mažesnieji ir silpnesnieji, nors kiekvienas esame atsakingi už savo nacionalizmą, už savuosius fašistus, už savo diktatorius. Ir kol nesikratome tos atsakomybės, išlieka galimybė išsigelbėti“, - teigia jis.

Globalėjančiame pasaulyje laisvai juda ne tik kapitalas, prekės ar darbo jėga. Juda, migruoja idėjos, ir kuo jos agresyvesnės, kraugeriškesnės, tuo nežinia kodėl greičiau plinta. Tad reakcija į jas turėtų būti ne abstrakčiai smerkianti, o labai konkreti. Pavyzdžiui, negalima reikalauti, kad ukrainiečiai ramiai, neva „oriai“ stebėtų, kaip rusų tankai niokoja Ukrainą. Jie turi teisę gintis ir ginti savo tautinę tapatybę bei teritorinį vientisumą, kaip sugeba.

Akis kažkaip užkliuvo už beveik dešimties metų senumo Dawido Warszawskio straipsnio „Su dūmais“, kuriame aprašoma, kaip, serbams mėginant krauju surišti beskystančią Jugoslavijos valstybę, degė Sarajevo biblioteka.

Sarajevo padėtis buvo beviltiška. Serbai iš visų pusių blokavo miestą. Stigo maisto, vandens, degalų. Bet bosniai atsisakė pasiduoti. Tikėjosi Europos pagalbos. Ne todėl, kaip aiškino lenkų žurnalistui Bosnijos viceprezidentas Ejupas Ganičius, kad Europa ypač mylėtų bosnius, o todėl, kad bosniai gina pamatines Europos vertybes, ir Europa negalinti išsižadėti bosnių, neišsižadėdama savęs.

Viceprezidentas buvo naivus. Tą žiemą Sarajeve daugiau žmonių mirė iš bado ir nuo šalčio negu nuo apšaudymų. O Europos stebėtojai, kaip liudija žurnalistas, sėdėjo ant kalvų aplink miestą ir užrašinėjo sviedinių kiekį bei jų skriejimo kryptį. Panašiai, beje, kaip šiandien Europos stebėtojai Pietryčių Ukrainoje...

Na, žinoma, stebėtojai nelygintini su Kaligula. “Prie vartų“ buvo serbų nacionalistai, kaip šiandien Ukrainoje - „žalieji žmogeliukai“. Bet ar pajuto šį skirtumą nuo išsekimo anuomet mirdami Sarajevo gyventojai? Ar ką nors suprato Europa?

Deja. Europa, regis, pamiršo, kad pragmatizmu pridengtas abejingumas irgi būna mirtinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"