TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam kliūva socialiniai mokslai?

2014 06 13 6:00

Lietuvoje nuolat diskutuojama gana keistu klausimu - ar šaliai reikalingi socialiniai, humanitariniai mokslai? Teigiama, kad tik technologijų ir gamtos mokslai užtikrins valstybės ateitį.

Jau pats būdas taip kelti klausimą atrodo keistas. Ryški pasaulinė tendencija - įvairių mokslo sričių susiliejimas, tarpdiscipliniškumo ir mokymosi visą gyvenimą plėtra, o čia tarsi tyčia siekiama mokslų supriešinimo.

Vargu ar atsirastų žmogus, kuris teigtų, kad Lietuvai nereikalingi technikos arba gamtos mokslai. Bet jei vieninteliu argumentu propaguojant šiuos mokslus tampa socialinių ir humanitarinių mokslų sumenkinimas, tai jau verčia suklusti. Atitinkama diskusija turėtų vykti pasitelkiant faktus ir mokslines prognozes, o ne vadovaujantis nuogirdomis. Juolab didelę atsakomybę reikėtų jausti kalbant jaunimui ir mėginant paveikti jo pasirinkimą, nes tai lemia žmonių likimus.

Būtų dar gerai, kad kalbos apie socialinių ir humanitarinių mokslų saulėlydį būtų įkvėptos vien keistoko įsivaizdavimo, kokia dabar padėtis darbo rinkoje. Tačiau juk šių mokslų menkinimas veikia valstybės gyvybingumą, demokratijos plėtrą. Gal kažkam ir patiktų, kad vyraujantis supratimas apie visuomenės valdymą ir demokratiją liktų skurdus.

Kadaise Rusijos nepasiekė du lemiami Europą formavę lūžiai - Renesansas ir Šviečiamasis amžius. Tai juntama ir praėjus ilgiems šimtmečiams. Kažin ar tuo metu atsiradęs atotrūkis tarp Rusijos ir Europos kada nors išnyks. Sovietų Sąjungos bloko šalys buvo izoliuotos nuo dar vieno esminio lūžio, turėjusio didžiulę įtaką moderniosios Europos raidai, - savirefleksijos laikotarpio, susijusio su psichologijos raida ir kur kas gilesniu visuomenės procesų pažinimu. Šios tendencijos ypač išryškėjo po Antrojo pasaulinio karo. Visuomenė pradėta valdyti moksliniais pagrindais. Tai JAV ir Vakarų Europoje davė stulbinamų rezultatų, nors Vakarų ir Sovietų Sąjungos vertybinis spektras turėjo ir nemažai sąlyčio taškų. Abi sistemos lenktyniavo, lygino pramonės rodiklius ir kultūros laimėjimus, o lyginti, kaip žinoma, galima tik tai, kas turi šį tą bendra. Kardinaliai skyrėsi vienas aspektas - sovietinėje sistemoje, kuri galų gale pripažino technikos ir gamtos mokslų savarankiškumą, nebuvo vietos laisvai socialinių mokslų minčiai.

Šito nesuvokus, sunku suprasti postkomunizmo fenomeną. Daugelis įprastų visuomenės raidos rodiklių neatskleidžia esminio Vakarų ir Vidurio bei Rytų Europos skirtumo. Jis išryškėja suvokus, jog Vidurio ir Rytų Europos visuomenėse itin stinga savirefleksijos ir supratimo, kad problemas galima išspręsti racionaliai organizuojant visuomenės gyvavimą. Šiame regione vis dar ilgimasi tvirtos rankos, kimbama ant populistų kabliuko arba aklai tikima „nematomos rankos“ galia. Visuomenės nepasitenkinimas prasiveržia destrukciniais šūkiais, kova prieš elitą, tačiau šios pastangos beprasmės, jei nėra tikro įsivaizdavimo, kaip iš tikrųjų galima pakeisti valstybę ir visuomenę. Pokyčiai taps įmanomi, kai visuomenėje atsiras kritinė masė žmonių, suvokiančių visuomenės procesus ir kompetentingų prisidėti prie demokratijos tobulinimo.

Nejaugi vajus prieš socialinius mokslus būtų mėginimas užbaigti tą darbą, kurį pradėjo sovietų valdžia? Gal kažkam patogiau, kad visuomenės laivas ir toliau liktų tarsi nevaldomas, o realius darbus būtų galima nesunkiai pakeisti populistine žodžių migla? Tai klausimai, į kuriuos galbūt bus galima atsakyti ateityje. O šiuo metu verta atidžiau pažvelgti į tiesioginį įvairių samprotavimų apie socialinius mokslus pretekstą - padėtį darbo rinkoje.

Faktai yra tokie, kad industrializacijos ir pramonės plėtros epocha Europoje baigėsi, ir naujos darbo vietos ateinančiais dešimtmečiais bus kuriamos daugiausia paslaugų sektoriuje, kuriam profesionalai daugiausia rengiami pagal socialinių mokslų srities studijų programas. Pagal šiais metais Europos Komisijos paskelbtą darbo vietų dinamikos iki 2025 metų prognozę, Europos Sąjungos (ES) pramonės sektoriaus darbo vietos per 11 metų susitrauks 4 proc., čia sumažės 418 tūkst. darbo vietų. Naujų darbo vietų kūrimas visų pirma siejamas su paslaugų sektoriumi, kur numatoma penkis kartus spartesnė plėtra nei vidurkis. Šiame sektoriuje bus sukurta beveik 10 mln. naujų darbo vietų.

Dar labiau šios tendencijos turėtų išryškėti Lietuvoje. Vertinant paslaugų, pramonės ir žemės ūkio sektorių santykį pagal įnašą į sukuriamą valstybės bendrąjį vidaus produktą (BVP), krinta į akis tai, jog kuo labiau valstybė yra išsivysčiusi, tuo didesnė dalis BVP sukuriama paslaugų sektoriuje. Ne išimtis ir Lietuva - paslaugų sektorius nuolat auga valstybei žengiant į priekį. Vis dėlto Lietuva, kurios paslaugų sektoriaus dalis sudaro 68 proc. BVP, dar atsilieka nuo ES vidurkio (73 proc. BVP). Nėra pagrindo abejoti, kad artimiausiais metais Lietuvos paslaugų sektoriaus dalis ir toliau artės prie ES vidurkio, o galbūt jį net viršys. Šiuo metu 70 proc. Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų tenka paslaugų sektoriui, ir ši tendencija tik stiprės, nes dėl šalies dydžio sunku tikėtis, kad čia įsikurs didelės pramonės įmonės, konkuruojančios su pasaulio gigantais. Darbo biržos duomenimis, šiemet 11 iš 16 Vilniaus mieste paklausiausių profesijų yra susijusios su socialinių mokslų sritimi. Finansų analitikai, advokatai ir teisininkai, taip pat vadybininkai tvirtai pirmauja tarp didžiausius atlyginimus gaunančių profesijų atstovų.

Jei tikimės pažangos ir darnios plėtros, būtina harmoninga įvairių sričių mokslų plėtra. Tad kalbos apie socialinių ir humanitarinių mokslų „mirtį“ negali būti pateisinamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"