TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam LSDP reikalingi tiesioginiai merų rinkimai?

2013 10 25 6:00

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai Albinas Mitrulevičius ir Milda Petrauskienė parengė projektą, pagal kurį Seimo rudens sesijoje būtų keičiamas Konstitucijos 119 straipsnis ir įvedami tiesioginiai merų rinkimai. Apie jų pranašumus ir trūkumus, apskritai mero vaidmenį savivaldos institucinėje struktūroje diskutuota nemažai: konsensuso nėra ne tik tarp politikų, bet ir tarp politikos mokslų atstovų.

Tačiau svarbus (o gal net svarbesnis) ir kitas šios reformos aspektas - kam ji gali būti naudinga, ko tikisi ją inicijuojantys socialdemokratai?

Reikėtų pabrėžti, kad reikšmingas rinkimų taisyklių keitimas retai apsieina be partijų, kurios reformą inicijuoja ir priima, interesų. Paprastai tikimasi, kad konkretūs pokyčiai sustiprins ar bent išlaikys jų turimas pozicijas. Dar XIX amžiaus pabaigoje Vakaruose socialdemokratų ir socialistų partijos reikalavo proporcinės rinkimų sistemos. Interesai buvo matyti plika akimi: šios partijos gaudavo gerokai mažiau vietų parlamente, palyginti su rinkėjų atiduotais balsais. Iki 1900 metų visose parlamento rinkimus organizavusiose Europos šalyse vyravo mažoritarinė rinkimų sistema, o apygardos buvo išsibarsčiusios miesto nenaudai. Tačiau vis didesnę įtaką įgyjant kairiesiems prasidėjo reformos, orientuotos į //proporciškumą.

Yra ir labai artimų pavyzdžių. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sugriežtintas partijų finansavimas, apribotos politinės reklamos galimybės. Šie pokyčiai tarnavo esamo politinio elito interesams. Kaip „varžtai“, neleidžiantys Seimo rinkimuose gerai pasirodyti naujoms jėgoms. Prieš 2004 metų Seimo rinkimus sugrąžintas antrasis turas vienmandatėse apygardose buvo nukreiptas prieš Darbo partiją ir naudingas vadinamosioms tradicinėms partijoms.

Todėl kai pradedama rimčiau kalbėti apie vienokį ar kitokį rinkimų taisyklių keitimą, reikia ieškoti politinių interesų. Viena vertus, tiesioginių merų rinkimų idėja visuomenėje yra populiari - partijos ją dažnai akcentuoja savo programose. Kita vertus, realybėje iki šiol sprendimo priimti nepavyko. Kadangi dabartinį projektą inicijuoja Seime ir Vyriausybėje dominuojančios partijos - LSDP - atstovai, reformos sėkmės šansai nemaži. Tačiau kodėl socialdemokratams dabar taip parūpo tiesioginiai merų rinkimai?

A.Mitrulevičius teigia, kad LSDP yra prieš vietos „kunigaikščių“ reiškinį, kuris yra neatsiejamas nuo tų pačių asmenų užsisėdėjimo valdžioje, kadenciją po kadencijos. Tačiau reikia pažymėti, kad būtent socialdemokratai yra ta partija, kuriai priklauso daugiausia merų postų (šių metų pradžios skaičiavimais – 21, antroje vietoje esantys konservatoriai turėjo 14). Taigi pati LSDP ir turi daugiausia potencialių „kunigaikščių“. Nebent socialdemokratai įsivaizduoja, kad jų partija yra vienintelė progresyvi, ir tik kitų partijų atstovai gali pasukti į feodalinius laikus. LSDP jau seniai yra daugiausia merų turinti partija - nuo pat 2000-2002 metų laikotarpio tarp savivaldos rinkimų. Šias pozicijas neabejotinai norima išsaugoti.

2011 metų reforma, kai savivaldoje buvo leista kandidatuoti nepriklausomiems kandidatams, į vietos rinkimus įvedė naują veiksnį. Atskirų kandidatų ir jų sąrašų pasiūla padidėjo, o rinkimuose ir formuojant valdančiųjų koalicijas atsirado daugiau nežinomybės. Pavyzdžiui, Ukmergės rajone buvęs ilgametis meras Algirdas Kopūstas (iš dabartinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) gana netikėtai buvo pakeistas save iškėlusiu kandidatu Vydu Pakniu. Kita vertus, kai kuriuose rajonuose susidaro tokia situacija, kai paprastą daugumą gaunanti partija (pavyzdžiui, socialdemokratai Zarasuose) nuolat atsiduria opozicijoje dėl mažesnių jėgų susitarimo. Inicijuodama tiesioginius merų rinkimus, LSDP tikriausiai nori šias nežinomybes išspręsti lengviausiu būdu. Kadangi partija yra populiari daugelyje rajoninių savivaldybių, jos keliami kandidatai turėtų daugiausia šansų.

Žinoma, kartais partijos, besitikinčios, kad rinkimų taisyklių pakeitimo paketas bus joms naudingas, apsigauna. Kai prieš 2000 metų Seimo rinkimus tuometės Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), kuri baiminosi (pagrįstai) triuškinamo pralaimėjimo, iniciatyva buvo panaikintas antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose, reforma atsigręžė prieš iniciatorius. Vienmandatėse apygardose partija iškovojo vos vieną mandatą. Jei būtų buvę palikti du turai, dalis jos kandidatų visgi būtų patekę į antrąjį ir turėję šansų kovoti toliau.

Nors LSDP atstovai tikriausiai įsivaizduoja, kad tiesioginių merų rinkimai padės išlaikyti partijos pozicijas savivaldoje, jie gali apsiskaičiuoti, kaip kadaise konservatoriai. Patirtis rodo, kad kai Lietuvos rinkėjai balsuoja už asmenį, įmanomi visiškai netikėti rezultatai. Rolando Pakso pergalė 2003 metų prezidento rinkimuose, Antano Nedzinsko sėkmė 2008-aisiais Dzūkijos apygardoje yra iškalbingi, tačiau tikrai ne vieninteliai pavyzdžiai. Įvedus tiesioginius merų rinkimus, savivaldos rinkimų rezultatai bus itin neprognozuojami, o socialdemokratai gali patys tapti savo reformos „aukomis“.

Šiaulių universitetas praėjusią savaitę rengė konferenciją apie tiesioginius merų rinkimus. Joje dalydavęs profesorius Luca G.Brusati iš Udinės universiteto (Italija) teigė, kad tokia sistema veikia tuomet, kai rinkėjai renkasi atsakingai. Būtent šios esminės reformai prielaidos Lietuvoje negalima daryti atsižvelgiant į palyginti nebrandžią demokratinę kultūrą ir į populizmą mėgstantį pulti elektoratą. Įvedus tiesioginius merų rinkimus, savivaldoje išnyks paskutiniai partijų programiniai ir idėjiniai skirtumai, o patys rinkimai taps labai priklausomi nuo politinės reklamos ir kandidatų charizmos. Ar socialdemokratai tikrai to nori?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"