TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam rašomi įstatymai

2014 10 30 6:00

Niekam ne naujiena, kad rinkos vertybės užvaldė ne tik politikus, bet ir mūsų žiniasklaidą. Jau seniai nebesistebima tuo, jog reitingai ir finansinė sėkmė laidų kokybės sąskaita ima viršų komercinėse televizijose. 

Bet tai, kad prieš Aukso veršį išskydo LRT, - keista. Seimas, norėdamas išlaisvinti nacionalinį transliuotoją iš reitingų apynasrio, padidino jam finansavimą, o šis papuošė savo TV tinklelį auksinėmis laidomis "Auksinis balsas", "Auksinis protas"...

Kaip toks „apsiauksavimas“ atsiliepė laidų kokybei, tegul sprendžia profesionalai. Mano galva, jos nėra prastos. Tačiau man, lituanistei, Lietuvos valstybės patriotei (meskite į mane akmenį, kas be šios nuodėmės), labiau rūpi kitas aspektas: kaip laidų kūrėjai ir vedėjai vykdo valstybės įstatymus ir LRT prisiimtą misiją. Tai ypač parūpo po „Auksinio proto“ laidos, per kurią vienas jos dalyvis angliškai, be vertimo į valstybinę kalbą paskelbė savo moto, o vedėjai nė akimi nemirktelėjo, esą viskas gerai, atitinka ir įstatymus, ir LRT misiją...

Apibrėždama savo misiją ir tikslus, LRT teigia, jog tarnauja viešajam interesui, įgyvendindama penkis esminius visuomeninius uždavinius. Kaip antras pagal svarbą uždavinys nurodomas šis: „Puoselėti nacionalinę kultūrą, tautinę savigarbą, stiprinti tautos tapatybę.“

Puikus, taurus uždavinys. Bet kaip su juo dera tai, kad vis dažniau TV laidų vedėjai ir dalyviai nebesivargina versti į valstybinę kalbą transliuojamų kūrinių angliškus pavadinimus ir paleidžia juos į eterį tarsi valstybinės kalbos produktus?

Lietuvių kalbos "makaronizacija" viešojoje erdvėje, perpinant kalbą/tekstą nelietuviškais (dažniausiai - angliškais) žodeliais ar posakiais, citatomis, ką jau kalbėti apie nebeverčiamus nei spaudoje, nei TV ar radijo laidose, nei viešuose koncertuose dainų, literatūrinių kūrinių angliškus pavadinimus, lyg koks Ebolos virusas niokoja lietuvių kalbos kultūrą, žemina tautinę savigarbą, pažeidžia tautos tapatybę. Žinoma, tik tiems, kurie savigarbą tebeturi, o tapatybę tebepuoselėja...

Tiesa, lyg paskutinis apgultos tautinės tapatybės bastionas dar laikosi LRT radijas, jo laidų vedėjai tebeverčia į valstybinę kalbą panaudotus angliškus tekstus. Bet ar ilgai? Gal angliškų pavadinimų ir posakių kaišiojimas į laidas ir iš jų pareikalaus „modernėjimo“?

Psichologų nuomone, pastangos dėtis kuo kitu, atrodyti kitaip, o ne būti savimi, būdingos paaugliams ir apskritai nebrandžioms būtybėms. Kaišiojimas į savo kalbą svetimžodžių, tiek rusiškų, tiek angliškų ar lotyniškų, neišverčiant jų į visuotinai vartojamą ar valstybinę kalbą, tolygu varnos puošimuisi povo plunksnomis ar vyrų dabinimuisi moteriškais drabužiais bei kitais „aksesuarais“, jei tai vyksta ne karnavalo metu, ir sukelia pavojų tapatybei.

Gal šios pastabos kai kam pasirodys kaip smulkmeniškas priekabiavimas, bet kai matai, kiek iečių laužoma (ir pagrįstai!) dėl to, kad, pavyzdžiui, Lietuvos įstatymų, pirmiausia - Valstybinės kalbos įstatymo, nesilaiko Lietuvos lenkai ar čigonai, negali nepasižiūrėti, kaip jų laikosi valstybės titulinė nacija - lietuviai. Pripažinkime, vaizdelis ne koks... Pamatai savo darbą blogai atliekančią Valstybinės kalbos inspekciją. Pamatai pasienio gyventojus, masiškai besiverčiančius kontrabanda, kyšius imančius politikus ir valstybės tarnautojus, keistus, nemotyvuotus sprendimus priimančius teisėjus ir pan. Tad televizija, radijas, spauda - tik įstatymų nepaisančios visuomenės veidrodis, bet jei veidrodį nuvalytume, gal jame atsispindinti moralinė visuomenės nešvara taptų aiškiau matoma?

Beje, įstatymų nesilaikymas ne vien lietuvių ypatybė. Ko gero, šiame lauke už juos geriau žaidžia rusai. Išskirtinius jų santykius su įstatymais sąmojingai atspindi ir folkloras. Štai į klausimą, kam rašomi įstatymai, atsakoma ketureiliu: „Durakam zakon nie pisan. / Jesli pisan, to nie čitan. / Jesli čitan, to nie poniat. / Jesli poniat, to nie tak.“ Mūsų valstybine kalba skambėtų maždaug taip: „Kvailiams įstatymas nerašomas. / Jei rašomas, tai neskaitomas. / Jei skaitomas, tai nesuprantamas. / Jei suprantamas, tai netiksliai.“

Anglų tauta ne tokia poetiška, ir kvailio santykius su įstatymu nusako paprasčiau: "As the fool thinks, so the bell clinks" („Kvailys mano, kad tereikia jam užsimanyti, ir varpas suskambės“).

Neblogai, bet trūksta polėkio ir tos kosminės platumos, į kurią įausta rusiška išmintis...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"