TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam reikalinga lenko korta?

2016 04 25 6:00

Pačią pirmąją šio mėnesio dieną Lenkijos parlamentas priėmė svarbų įstatymą, kuris liečia nemažą dalį Lietuvos piliečių. Tačiau Lietuvos žiniasklaida jo nepastebėjo, o Lenkijos žiniasklaida apie jį kalbėjo labai probėgšmais ir lakoniškai.

Greičiausiai tai nutiko dėl to, kad Lenkijoje tuo metu vyko kiti dalykai, kurie atrodė svarbesniais: sprendimas dekomunizuoti Lenkijos miestų viešąsias erdves, 500 zlotų kiekvienam vaikui programa, vis besitęsianti ir gilėjanti Lenkijos konstitucinio teismo krizė ar opozicijos politinė krizė Žemutinėje Silezijoje. Taip pat nemažai žmonių nelabai kreipė dėmesio į naują įstatymą dėl to, kad jis buvo priimtas melagio dieną. Juk jau seniai aišku, kad negalima tikėti bet kokiomis naujienomis, kurios pasirodo balandžio 1-ąją.

Nepaisant to, tai yra tiesa – balandžio 1 –ąją Lenkijos parlamentas priėmė naują įstatymą apie lenko kortą. Prieš kalbant apie pokyčius, verta prisiminti, kokias funkcijas ir privilegijas lenko korta teikė anksčiau.

Pirmasis lenko kortos įstatymas buvo priimtas 2007 m. Lenko korta yra dokumentas, kuris liudija žmogaus priklausymą lenkų tautai ir yra skirtas 15 valstybių, kurios atsirado arba atkūrė savo nepriklausomybę po SSRS subyrėjimo. Lenko korta leidžia jo turėtojui gauti finansinę kompensaciją išduodant Lenkijos vizą, palengvina patekimą į Lenkijos mokyklas ir aukštąsias mokyklas, suteikia galimybę gauti papildomas stipendijas, nemokamą muziejų lankymą ir lengvatas įsidarbinant ar vykdant ekonominę veiklą Lenkijoje.

Lietuvoje šis dokumentas sukėlė nemenką skandalą. Buvo manoma, kad Lenkija šitaip bando silpninti Lietuvos lenkų lojalumą Lietuvai ir naudoti lenko kortą kaip pasiteisinimą kišimuisi į Lietuvos vidaus politiką. Šį įspūdį sustiprino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, kurie panašiai interpretavo lenko kortos reikšmę ir demonstratyviai naudojo ją savo politiniams tikslams. Kadangi 2008 m., kada pradėta dalyti lenko kortas, dar įvyko Gruzijos-Rusijos karas, kuriam pretekstą suteikė Rusijos noras ginti abchazus ir pietų osetinus, kuriems prieš tai buvo išdalinti rusiškai pasai, ne vienam žmogui, ypač nacionalistams, iškilo Lenkijos „imperializmo“ šmėkla ir baimė. Šis vaizdinys užsiliko iki šių dienų. Dalinai tai įvyko dėl to, kad netrukus po įstatymo priėmimo tuometinė valdanti partija „Teisė ir Teisingumas“ neteko valdžios ir ji negalėjo toliau tobulinti lenko kortos įstatymo, kai tuo tarpu valdžią perėmusiai „Piliečių Platformai“ šie klausimai nerūpėjo.

Vis dėlto naujas lenko kortos įstatymas parodo, kad pastaroji šio dokumento prasmės interpretacija yra klaidinga. Norint tuo įsitikinti, reikia pažiūrėti, ką naujo siūlo minėtas įstatymas. Anot jo, lenko kortos turėtojas, kuris ketina apsigyventi Lenkijoje, gauna nemokamai leidimą gyventi ir dirbti Lenkijoje, o po metų buvimo Lenkijoje gali gauti Lenkijos pilietybę. Savo gyvenimo Lenkijoje pradžioje lenko kortos turėtojas taip pat gaus finansinę valstybės paramą būsto nuomai, lenkų kalbos intensyviems kursams ir profesiniam mokymui. Taip pat lenko kortos turėtojai bus atleisti nuo mokesčių teikiant paraiškas dėl Lenkijos vizos ar Lenkijos pilietybės. Be to, bus galima teikti paraiškas dėl lenko kortos ne tik į Lenkijos konsulatus, bet ir Lenkijos vaivadijų institucijose. Galiausiai yra numatyti finansinė parama ne tik lenko kortos turėtojams, bet ir jų šeimos nariams.

Peržvelgus tiek senojo, tiek naujojo lenko kortos įstatymų teikiamą naudą ir lengvatas galima aiškiai konstatuoti, kad jos galioja ir veikia tik tiems lenko kortos turėtojams, kurie gyvena Lenkijoje. Tūlam Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ar Ukrainos lenkui, kuris gauna lenko kortą, bet nesiruošia kraustytis į Lenkiją, gyvenimas lieka toks pats, koks jis buvo prieš tai. Tad pagrindinis lenko kortos tikslas – prisivilioti, kiek įmanoma daugiau, lenkų iš buvusios SSRS teritorijos apsigyventi Lenkijoje ir šitaip bent dalinai išspręsti Lenkijos demografines problemas. To neslepia ir Lenkijos valdantieji: įstatymo iniciatorius Michałas Dworczykas diskusijų Seime metu atvirai pripažino, kad Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos skaičiavimais po naujojo lenko kortos įstatymo priėmimo į Lenkiją gali atsikraustyti keliasdešimt tūkstančių lenkų iš Rytų.

Kad lenko korta yra demografinės politikos įrankis, rodo ir kriterijai, kurie turi būti įgyvendinti norint gauti lenko kortą. Žmogus norintis gauti lenko kortą privalo įrodyti savo sąsajas su lenkiškumu: turėti bent minimalias lenkų kalbos žinias ir įrodyti, kad bent vienas iš jo tėvų, senelių ar bent du proseneliai buvo lenkai. Šiek tiek pasistengęs šiuos kriterijus gali atitikti beveik kiekvienas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ar Ukrainos gyventojas. Visi šie žmonės yra potencialūs lenko kortos turėtojai ir tuo pačiu potencialūs Lenkijos gyventojai ir piliečiai.

Lenkija vargu, ar naudos lenko kortą, kad galėtų įsikišti į Lietuvos vidaus politiką ar reikšti teritorines pretenzijas. Greičiau atvirkščiai: naujas lenko kortos įstatymas paskatins nemažai lenkų, ne tik iš Lietuvos, bet ypač iš Ukrainos ir Baltarusijos, persikelti gyventi į Lenkiją ir susilpninti tų šalių lenkų bendruomenes. Tą rodo ir kai kurių LLRA politikų nuogąstavimai, esą naujas lenko kortos įstatymas yra išdavystė ir prives prie „kresų depolonizacijos“. Tad lenko korta kelia Lietuvai visai kitą grėsmę negu buvo įsivaizduota iki šiol. Ji iš tiesų gali dar labiau padidinti Lietuvos problemas, susijusias su emigracija, proto nutekėjimu ir demografija. Būtent čia slypi lenko kortos grėsmė ir įdomu, ar Lietuvos valdžia tą supranta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"