TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam reikalinga nacionalinė gvardija

2016 05 06 6:00

Rusijoje veikianti valstybės valdymo sistema yra tiek uždara, kad analitikai gali tik spėlioti apie tai, kaip priimami sprendimai ir kokie veiksniai lemia, kad sprendimai būna vienokie ar kitokie. Kitaip būti vargu ar gali, nes visa valdymo sistema pajungta vieno asmens valdžiai, o šia valdžia jis su niekuo nesidalija. 

Šiuolaikinėje Rusijoje kalbėti apie padalytą valdžią būtų vos ne šventvagystė – juk kaip galima dalyti valdžią tarp parlamento, vyriausybės, prezidento ir dar leisti šalia egzistuoti nepriklausomai teismo valdžiai? Daug ramiau, kai visa valdžia yra vienose rankose.

Analitikams belieka laukti paskelbtų sprendimų ir tada bandyti spėti, ką tai galėtų reikšti. Balandžio pradžioje rusai sužinojo, kad kuriama nacionalinė gvardija, būsianti pavaldi tiesiogiai šalies prezidentui. Ją sudarys Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė ir įvairūs greitojo reagavimo bei ypatingosios paskirties būriai, tarp jų ir garsusis OMON'as, kurį mes, lietuviai, prisimename iš 1990–1991 metų įvykių. Rusų analitikai pateikia skirtingus skaičius, tačiau aišku, kad kuriamą nacionalinę gvardiją sudarys nuo 300 iki 400 tūkst. gerai ginkluotų ir profesionaliai parengtų kareivių.

Pagal nacionalinės gvardijos įstatymo projektą, kurį Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai ir kuris, be jokios abejonės, virs įstatymu, šiai kariuomenei suteikiami platūs įgaliojimai. Svarbiausi jų – naudoti šaunamąjį ginklą be įspėjimo, patekti į privačias patalpas, naudoti fizinę jėgą. Aišku, šie įgaliojimai, apipinti žodžiais „siekiant užkirsti kelią nusikaltimams“, „masinių neramumų metu“, tačiau vargu ar šios nurodomos sąlygos ką nors realiai reiškia.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad panašius įgaliojimus iki šiol turėjo ir vidaus kariuomenė, kuri dabar taps nacionaline gvardija. Nauja yra tai, kad ši kariuomenė kartu su ypatingos paskirties būriais taps vienu junginiu, pavaldžiu ne konkrečiam ministrui, o tiesiogiai prezidentui. Šis junginys turės savo vadovą, o šio vadovo asmenybė tampa labai iškalbingu faktu – nacionalinei gvardijai vadovaus Viktoras Zolotovas, ilgametis V. Putino asmens sargybinis, pažįstamas dar nuo darbo Peterburge laikų.

Negalima nepastebėti, kad skirti į pareigas žmogų ne pagal dalykines kompetencijas, o pagal asmeninį pasitikėjimą yra požymis, rodantis kelis dalykus: pirmiausia – feodalinių santykių liekanas Rusijos valdžios struktūrose, kai valdovas savo aplinkos žmones rinkdavosi pagal asmeninės ištikimybės principą, taip pat diktatorišką V. Putino valdžios pobūdį, nes kiekvienas diktatorius pasmerktas bijoti savo aplinkos žmonių. Tačiau caras turėjo bent jau formalią teisę valdyti iki savo dienų pabaigos (nors Rusijos istorijoje netrūksta carų nužudymų), o valdžią uzurpavęs diktatorius tokios formalios teisės neturi. Jo likimas priklauso nuo jo sugebėjimo išsaugoti turimą valdžią.

Teisūs analitikai, teigiantys, kad V. Putinas sunaikino taikaus valdžios perdavimo mechanizmą, veikiantį pagal visiems aiškias taisykles, todėl dabar bus priverstas išlaikyti valdžią savo rankose neribotą laiką, nes valdžios praradimas jam geriausiu atveju gresia kalėjimu. Taigi nacionalinės gvardijos kūrimas gali būti aiškinamas tuo, kad stiprėja V. Putino nesaugumo jausmas.

Apie šį nesaugumo jausmą leidžia spėti ir tokie analitikų aiškinimai, pagal kuriuos nacionalinė gvardija kuriama ne tik kovai su masiniais neramumais, kurie gali netrukus kilti. Taip, šiuo požiūriu nacionalinė gvardija kuriama pačiu laiku. Rugsėjo mėnesį vyks Valstybės Dūmos rinkimai, jų rezultatai, žinant apie klastojimo tradicijas ir apimtį, dalį rinkėjų gali papiktinti. Kremlius tikrai nepamiršo masinių neramumų, kilusių po 2011 metų parlamento rinkimų ir po 2012-ųjų prezidento rinkimų, kai nemaža dalis rusų visuomenės pasijuto „išdurta“ V. Putino atlikta rokiruote.

Sunku nepritarti analitikams, teigiantiems, kad nacionalinė gvardija kuriama ir kaip priemonė V. Putinui apsisaugoti nuo galimo karinio perversmo. Pasaulio istorijoje apstu pavyzdžių, kai nusibodusį diktatorių nuverčia būtent kariuomenė, ir šalį laikinai ima valdyti aukščiausi karininkai. Jei tie karininkai būna gerai išsilavinę, jie parengia visuomenę parlamento rinkimams ir po jų perduoda valdžią civiliams.

Nėra tikros informacijos, kaip aukščiausi Rusijos kariuomenės karininkai vertina V. Putino režimą. Kol kas jie tarsi ir patenkinti – išskirtinis režimo dėmesys kariuomenei leidžia turėti ir gerą finansavimą, ir geras karjeros galimybes. Maži ir nepavojingi karai reikalingi ne tik V. Putinui kaip savos valdžios pagrindimo priemonė, bet greičiausiai tinka ir generolams – jie jaučiasi reikalingi ir turi asmeninės naudos (naujas žvaigždutes antpečiuose ir didesnį atlyginimą).

Tačiau V. Putino karinė avantiūra vieną gražią dieną gali baigtis gėdingu pralaimėjimu. Jo reakcija į turkų numuštą rusų lėktuvą yra keista ir nedaro garbės – atsakas į šį karo veiksmą yra atsisakymas pirkti turkų užaugintus pomidorus! O kas bus, kai rusų lėktuvai bus numušinėjami dešimtimis? Laikantis prielaidos, jog rusų kariuomenės vadai suvokia savo galimybes kariauti tikrą karą su NATO, reikėtų tikėtis, kad jiems bus labiau priimtina ne veltis į beviltišką karą, bet nuversti neadekvatų diktatorių.

Nors šie svarstymai yra tik spėliojimai, būtų sunku neigti, kad nacionalinės gvardijos kūrimas rodo stiprėjančias Kremliaus baimes. Ko bijomasi – ar tik visuomenės, ar ir visuomenės, ir kariuomenės, sunku tiksliai pasakyti, tačiau baimė akivaizdi ir pamatuota – užtenka prisiminti keistą Stalino mirtį. Tokia jau visų diktatorių ir diktatūrų dalia – gyventi nuolatinėje ir vis stiprėjančioje baimėje. Ir V. Putino režimas nėra išimtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"