TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam reikia mišrios savivaldos rinkimų sistemos?

2006 10 20 0:00

Norint susipažinti su demokratine visuomene pravartu pasižiūrėti, kaip veikia apatinė jos organizuoto gyvenimo grandis - vietos valdžia.

Į tai lygiuojantis turėtų būti sprendžiami kasdieniai gyventojų reikalai, pradedant apsauga ir komunalinėmis paslaugomis ir baigiant darbo vietų steigimu, aplinkos tvarkymu. Kuo daugiau gyventojų dalyvauja priimant šių reikalų sprendimus, tuo labiau jie suinteresuoti bendruomenės sėkme, tuo stipresnė savivalda. Šiuo tikslu žmonės buriasi į politines partijas ir kitas interesų grupes.

Ne be reikalo vietos valdžia laikoma demokratinės valstybės pamatu, o partijos - jos nugarkauliu. Kuo pamatas ir nugarkaulis stipresni - žmonės suinteresuoti, organizuoti ir atskaitomingi - tuo valstybė tvirtesnė. Ir atvirkščiai: esant pasyviai, menkai organizuotai visuomenei, nežinančiai, kas ką sprendžia ir už ką atsako, valstybė neišvengiamai yra silpnesnė.

Pasižiūrėjus į visuomenės apklausas Lietuvoje esama pagrindo nerimauti.

Birželį Pilietinės visuomenės instituto apklausa parodė, jog daugiau nei 85 proc. Lietuvos gyventojų sakė neturintys jokios įtakos savivaldos sprendimams. Lapkritį bus paskelbti kiti duomenys. Pagal šiuos per 60 proc. gyventojų mano, kad jokia politinė partija neatstovauja jų interesams. Vos po 5 proc. žmonių tapatinasi su Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga - gausiausiomis partijomis Lietuvoje.

Stulbinamai mažas žmonių pasitikėjimas partijomis ir didelis jų bejėgiškumas rodo milžinišką Lietuvos gyventojų politinį susvetimėjimą.

Priežasčių nereikia toli ieškoti. Lietuvoje tebegalioja iš okupacijos paveldėta hierarchinė tvarka. Apatinės grandys - seniūnija ir savivaldybė - turi mažai galių. Galingesnė apskrities valdžia, tačiau ji pavaldi Vyriausybei, skiriančiai apskrities viršininką. Patys gyventojai nerenka nei apskrities valdžios, nei arčiausiai jų esančio pareigūno - seniūno.

Vienintelė vietos valdžios grandis, kurioje rinkėjai dar gali reikšti savo valią, yra savivaldybė. Tačiau ir čia yra rimtų problemų.

Viena jų - teritorinio principo nepaisymas. Antai Žvėryne gyvenantys vilniečiai negali išsirinkti asmens, atstovausiančio būtent jų reikalams. Jie renka visą Vilniaus miesto tarybą.

Kita problema - priverstinis priklausymas politinei partijai norint kandidatuoti į vietos valdžią. Nėra kito būdo tapti pretendentu, tik per partiją.

Tai absurdas. Būtina organizuoto gyvenimo valstybėje išraiška - politinė partija - apversta aukštyn kojomis. Užuot buvusi institucija, kuri savanoriškai buria panašiai galvojančius žmones, politinė partija tampa prievartos priemone.

Neįstojęs į partiją valdžion nepateksi. Ar tokia logika neprimena kito netolimos praeities absurdo, Lietuvoje gyvavusio 50 metų?

Štai kodėl toks patrauklus yra siūlymas per 2007 metų savivaldybės rinkimus pereiti nuo politinių partijų monopolio prie mišrios rinkimų sistemos.

Mišri sistema jau veikia Seime: pusė narių renkami pagal sąrašus, kita pusė - vienmandatėse apygardose. Tokia sistema sudarytų sąlygas rinkėjams pasisakyti ir už asmenis, nepriklausiančius jokiai partijai. Lietuvoje sustiprėtų atstovaujamoji demokratija, nes rinkėjai rinktų asmenis, atstovaujančius jų interesams, atsirastų tiesioginis ryšys tarp piliečių ir vietos atstovo. Partijoms būtų naudinga, nes padidėtų konkurencija, pagyvėtų jų veikla bendruomenėse. Galima būtų tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo ir didesnio gyventojų suinteresuotumo.

Šiuo metu mišrios savivaldos rinkimų sistemos klausimas svarstomas Seime. Kol kas dvi partijos kategoriškai pasisako prieš mišrią sistemą. Socialdemokratai teigia, jog tai sumažintų partijų įtaką Lietuvoje, o Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga mano, kad tai tik padidintų politinę korupciją. (!)

Daugelis kitų partijų remia principą, tačiau sako, kad šaukštai po pietų - rinkimai čia pat. Taip tvirtinama likus keturiems mėnesiams iki rinkimų, numatytų 2007-ųjų vasario 25-ąją. Tuo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad pakeitimus dar galima suspėti įgyvendinti laiku.

Už mišrią rinkimų sistemą pasisako Liberalų sąjūdis, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, prezidentas Valdas Adamkus, Piliečių santalka, kitos visuomeninės organizacijos, daug vietos bendruomenių.

Viskas greičiausiai išsispręs lapkričio 7-ąją, kai klausimas bus pateiktas Seimui. Labai svarbu bus užsitikrinti balsavimo viešumą, kad Lietuvos rinkėjai ateityje galėtų žinoti, kas pasisakė už atstovaujamosios demokratijos stiprinimą Lietuvoje, o kas - prieš.

P.S. Kai komentaras buvo parengtas spaudai, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė įstatymų pataisų dėl mišrios rinkimų sistemos įvedimo svarstymą atidėti iki pavasario.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"