TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam skambina Lietuvai pagražinti draugijos varpai...

2011 05 13 0:00

Tą dieną buvome nustebinti ne tik gražios ir ypač turiningos 97-erių metų Birutės Fedaravičienės kalbos. Mums didelė, nelaukta naujiena buvo ir šios kilnios moters pagarsintas faktas...

Pasirodo, anais, 1930 metais Vytauto Didžiojo garbei buvo statomi paminklai ir per visą Lietuvą, per visus miestelius, bažnytkaimius ir miestus nuvilnijo eitynės, kurių priekyje buvo nešamas faktinio Lietuvos karaliaus atvaizdas. Tos eitynės buvo inicijuotos Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) ir jos steigėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto.

Tai neeiliniai faktai, kurie rodo dar 1921 metais įkurtos draugijos patriotinį nusiteikimą, pilietinį aktyvumą, įtakos ir autoriteto tuometinėje Lietuvoje laipsnį.

O kas ta mano užsiminta diena? Šių metų balandžio 30 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės salėje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos 90-mečio jubiliejaus minėjimas. Mane sujaudino spindintys dalyvių veidai, dvasinio pakylėtumo salėje sklaida! Sėdėjau ir mąsčiau: kodėl? Gal dėl to, kad kiekvieno iš visos Lietuvos suvažiavusių dalyvių buvo konkrečiai prisidėta prie tautos dvasinės ir materialinės kultūros puoselėjimo?

Prie prasmingų, dvasia į būrį buriančių tradicijų tęstinumo? Savaip sujaudino ir minėjimo įžangoje organizuotas Kauno Ąžuolyno parke ąžuoliukų sodinimas. Pavasarinės saulės ir vėjelio glostomi pasodinome 9 medelius. Draugijos primininko Juozo Dingelio sumanymu visi jie ženklino kurią nors draugijai (ir Lietuvai) nusipelniusią asmenybę: J.Tumą-Vaižgantą, Povilą Matulionį (garsųjį prieškario Lietuvos miškininką ir tautos kultūros gaivintoją), Valstybės Tarybos primininką Stasį Šilingą, prof. Tadą Ivanauską, buvusius draugijos valdybos pirmininkus - generolą Vladą Nagevičių ir pulkininką Vladą Braziulevičių, buvusius garbės pirmininkus - monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, poetą Justiną Marcinkevičių ir draugijos garbės narį, publicistą Vilių Bražėną.

O iš minėjimo tribūnos sklido kaip reta turiningos, kiekvieno oratoriaus širdies tvinksnių palydimos ir auditorijos atidžiai sutinkamos kalbos. Kad ir LPD garbės narės prof. Onos Voverienės arba Kauno vicemero Povilo Mačiulio kalba... Perskaitęs oficialų, bet šiltą Kauno savivaldybės mero Rimanto Mikaičio sveikinimą, vicemeras, stebindamas žilagalvius, nuo savęs prakalbo apie draugijos veiklos Kaune būtinybę ir jos erdves.

Nenoriu būti įkyrus skaitytojams su faktografine ar kitaip draugiją reklamuojančia medžiaga. Prisipažinsiu: nūdien laikraščiams rašau labai retai. Taip... Išgyvenu ir širdies, ir proto šauksmą. Bet kažkodėl ranka nekyla griebtis publicistikos. Gal dėl to, kad jos ir taip - per akis. Gal dėl to, kad valdžios kėdėse sėdintys asmenys į ją visai nebereaguoja. Reiktų pasakyti stipriau: ją demonstratyviai (!) ignoruoja. Atrodo, kad nesupranta, jog šitaip elgdamiesi prisideda prie tautos "išsivaikščiojimo"; spartina, įteisina pačios valstybės tapsmą beveide, vos ne atvirai pasaulio ir savųjų oligarchų interesus aptarnaujančia konstrukcija. Puvėsio kvapas vis lengviau plinta, kai negatyvusis, istoriškai susikaupęs tautos (ir valstybingumo supratimo, valstybinio sąmoningumo ir patriotizmo) paveldas vos ne preciziškai jungiasi su šiuolaikinio, globalizuoto pasaulio pagimdytu ir toliau gimdomu negatyvu.

Beje, ne tik mes, lietuviai (teisingiau, paprasti piliečiai), "dejuojame" ir šaukiame SOS! Šiuo atveju negaliu susilaikyti nepacitavęs Giscardo d'Estaingo - buvusio Prancūzijos prezidento, vėliau inicijavusio Europos Sąjungos Konventą (kaip nacionalinių pilietinių visuomenių parlamentą, paralelinį Briuselio biurokratijai) ir jam vadovavusio. Ši iškili asmenybė yra pagarsinusi štai tokią, blogos nuojautos ir kartėlio pagimdytą frazę: "Pasaulis nelaimingas. Jis nelaimingas ne tik todėl, kad nežino, kur eina, bet ir dėl to, kad nejaučia, jog sužinojęs suprastų einąs katastrofos link..." (D'Estaing G.V. Europa mūsų laikais. Vilnius. 1995, p. 115).

Guoskimės tuo: gal kas nors per tą laiką pasikeitė? Kur link ir kaip...

Užgaišau su rimtomis mintimis, bet šitas jų pliūpsnis atsirado savaime. Atsirado gal ir dėl to paprasčiausio fakto - įrodymo (apie ką pradžioje prakalbau), jog Lietuvoje tebeegzistuoja, tebekvėpuoja kultūrinio, dvasinio ir patriotinio apaštalavimo tinklai...

Vienas ryškiausių - Lietuvai pagražinti draugija. Tai - pilietinė, patriotinė organizacija, kuriai su neįtikėtinu kantrumu, su tikro apaštalavimo pasiaukojimu nuo pat jos atkūrimo pradžios (1995 06 23) vadovauja J.Dingelis.

Tik tas, kas pabuvo (ar tebėra) aktyviu visuomenininku, gali suprasti, ką reiškia draugijos 65 skyriai ir būreliai ir su jais nuolatinio ryšio palaikymas, motyvavimas!

Ką reiškia nuolatos organizuojami renginiai: vardinių ąžuoliukų ir ąžuolų istorinėms datoms atminti sodinimas; sodybų, gyvenviečių, švietimo įstaigų puošimo konkursai; tautos vienijimo sąšaukos piliakalniuose uždegant aukurus; istorijos ir aplinkosaugos gyvos pamokos ir kt. Nežinau, kiek dar toks vadovo valingumas ir prasminga veikla, nepalaikoma valstybės, gali tęstis. Bet gerai žinau, kad Airijoje savo kryptingumu panaši visuomeninė organizacija iš valstybės kasmet gauna 18-20 mln. eurų dotaciją!

O mūsiškių organizacijų šaltinis? Tik dvasinė sąšauka tų žmonių, kuriems nesvetima prasmingo gyvenimo, bendruomeninio sutarimo, visaverčio patriotizmo ir pilietiškumo paieška. Aš pats, daugelį kartų prikalbintas ir dalyvavęs J.Dingelio organizuotuose renginiuose, įsitikinau: jis nėra vienišas. Yra daugelis kitų, savo teritorijose veikiančių apaštalų: tai šviesaus atminimo Kupiškio LPD skyriaus pirmininkas Vidas Vilimas ir dabartinis skyriaus vadovas Rimantas Jocius, Pakruojo LPD skyriaus pirmininkė Janina Dirbanauskienė, Pasvalio LPD skyriaus pirmininkė Vida Stokienė, Palangos LPD skyriaus pirmininkė Ieva Chovanienė, Jonavos LPD skyriaus pirmininkas Jonas Sirvydis ir kiti.

Jaudinantį įspūdį man paliko draugijos jubiliejaus minėjimui vadovavęs Kauno J.Tumo-Vaižganto LPD skyriaus primininkas, poetas Alfas Pakėnas. Nenuilstamas beveik visur savo sodriu balsu skaitantis lietuvių poeziją ir auditoriją į "kietą kumštį" suburiantis aktorius Tomas Vaisieta bei daugelis kitų.

Nusilenkiu jiems...

Ypatingą įspūdį paliko naujų draugijos narių iškilmingas priėmimas prie draugijos vėliavos su priesaika būti ištikimiems Lietuvos himno nuostatoms ir Vaižganto idėjoms. Draugijos narių gretas vienas pirmųjų papildė ir Kauno vicemeras P.Mačiulis. Aktyviau padalyvavęs jų būryje, įsikrauni dvasinės energijos...

Žinau, tvirtai žinau, kad yra daugybė asmenybių, kurios ieško gyvenimo prasmės, bylinėjasi dėl širdies ir sielos skaidrumo. Vos ne fiziškai tuos žmones jauti ir tada, kai būdamas vienumoje susiduri su "mūsiškosios" bjaurasties reiškiniais. Ir supranti: prasminga mintis, prasmingas veiksmas ir bendraminčių sąjunga ir yra to tikrojo mūsų buvimo šiame pasaulyje paslaptis...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"