TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam tarnauja VSD?

2006 09 11 0:00

Po atostogų grįžusio Lietuvos Respublikos Seimo laukia nepavydėtinos užduotys - aiškintis saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje ir Valstybės saugumo departamento įvykdytos operacijos prieš leidinį "Laisvas laikraštis" aplinkybes.

Tai itin nemalonus, bet ypač atsakingas ir būtinas darbas, nes šiandien yra pagrindo abejoti, ar VSD tarnauja Lietuvos interesams. Tas abejones privaloma išsklaidyti. Našta tenka Seimui, kuriam VSD yra atskaitinga.

Bet kurioje valstybėje tokia struktūra kaip VSD geriausiai dirba tada, kai apie ją visuomenė negirdi nė žodžio ir tik retai atpažįsta jos darbo vaisius. Toks yra šios veiklos pobūdis visur pasaulyje - dirbama tyliai, be triukšmo, saugant valstybės suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.

Kai kada visa tai išmušama iš normalaus darbo vėžių. Toks įvykis buvo aukšto rango, su skambiomis bylomis susijusio Lietuvos saugumo pareigūno mįslinga žūtis Baltarusijos užkampyje.

Po pareigūno mirties rugpjūčio 23 d. paviešinimo prasidėjo nuspėjami veiksmai: valstybė pradėjo tirti mirties aplinkybes; viešai arba puse lūpų prakalbo pareigūnai ir politikai; spaudos puslapiuose, radijo ir televizijos laidose ėmė lietis faktais, pasisakymais bei nuogirdomis nubarstytų spėlionių lavina. Detalės apie mirusio žmogaus asmeninį gyvenimą susipynė su neatsakytu klausimu - kodėl aukšto rango ekonominių reikalų specialistas dirbo žemesnio rango darbą nedraugiškoje valstybėje. Seime prabilta apie Pociūno žūties aplinkybių ir susijusių klausimų tyrimą, apie griežtesnės parlamentinės priežiūros reikalingumą.

Tačiau praėjusią savaitę šis tragiškas reikalas pasuko keista kryptimi. Pirmadienį VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius savaitiniam žurnalui "Ekstra" pareiškė: "Jei toliau vyks visas šis knaisiojimasis po tuos kaulus, tai ten išlįs tokių dalykų, kurie garbės visam šitam reikalui tikrai nepridės."

Politikams ir žurnalistams spėliojant, ką toks VSD Nr.2 viešas pagrūmojimas gali reikšti, prezidentas Valdas Adamkus prabilo apie tai, kaip Seimas turėtų tirti Pociūno žūtį. Anot šalies vadovo, nereikia laikinų komisijų; jis pasitiki Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, kuriam vadovauja Alvydas Sadeckas, ir svarstys ką kita daryti tik tuo atveju, jeigu pats komitetas praneš negalįs atlikti savo pareigos.

Neaišku, kodėl prezidentas, kuriam VSD taip pat yra atskaitingas, savo atsakomybės dalį perleido Seimo komitetui. Neaišku, kaip prezidento patarimai Seimui kaip vykdyti tyrimą dera su valdžios galių atskyrimo principu.

Dar keisčiau prabilo pats VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius. Pasimatęs su Adamkumi VSD šefas taip pat išreiškė pasitikėjimą Sadecko komitetu. Tai buvo tirsiamos institucijos vadovo viešos pagyros būsimam tyrėjui.

Visa tai buvo tik maži žingsneliai palyginti su tuo, kas nutiko praėjusį ketvirtadienį. Tą vakarą VSD įvykdė operaciją, padrebinusią demokratinės valstybės pamatus: kaukėti vyrai įsiveržė į mažai žinomo leidinio "Laisvas laikraštis" redakciją Vilniuje, atliko kratą, sulaikė redaktorių Aurimą Drižių ir pabandė konfiskuoti laikraščio numerį. Drižius buvo paleistas kitą parą, o jau tą patį rytą neva konfiskuotą "Laisvą laikraštį" buvo galima nusipirkti spaudos kioskuose Kaune.

Taip ir neaišku, ko siekta šiuo reidu. Publikacijoje nieko ypatinga - nuobiros tariamai iš operatyvinės medžiagos kurioje minimas kazino savininkas, aiškinantis, kad daug pinigų skyręs Naujajai sąjungai (socialliberalams). Visa tai pateikta be papildomų įrodymų. Medžiaga mažai skiriasi nuo kitų publikacijų, kurias yra skelbęs šis leidinys.

VSD vadovas Pocius skubėjo žurnalistus tikinti, kad jis pats leido atlikti šią operaciją, gynėsi, kad būtina tirti informacijos nutekėjimą. Jis nepaaiškino, kodėl prireikė viešos operacijos prieš žiniasklaidos atstovą ir kodėl pradėta nuo to, kas informaciją gavo, o ne nuo to, kas ją nutekino, t. y. nuo VSD.

Iš tiesų, šia operacija VSD padarė meškos paslaugą sau ir valstybei. Kas patikės, kad VSD nenorėjo "pamaloninti" socialliberalų prieš šios institucijos tyrimą? Kaip gali socialliberalas Sadeckas vadovauti tyrimui ir užtikrinti jo nešališkumą? Kas juo tikės?

Reikia manyti, jog VSD veiksmai užtikrins tai, ko šios institucijos vadovai, matyt, nenorėjo - itin plataus ir viešo Seimo dėmesio.

Viešumas yra būtinas, kai VSD elgiasi kaip valstybė valstybėje, mindžiodama demokratinės visuomenės vieną iš svarbiųjų garantų - spaudos laisvę.

Tegul nė nebando Seimo komiteto nariai išeiti rimtais veidais prieš visuomenę ir pareikšti: susipažinome su VSD informacija ir galime užtikrinti, kad į visus mūsų klausimus buvo atsakyta, bet supraskite - negalime apie tai kalbėti.

Lietuvos žmonėms reikia garantijų, kad VSD tarnauja valstybei, o ne atvirkščiai. Šiuo atveju viešumas svarbiau už slaptumą, visuomenės interesas svarbiau už VSD poreikius.

Jeigu Arvydas Pocius nesugebėtų įtikinti Lietuvos visuomenės, kad jo sankcionuota operacija prieš tegul ir nemėgstamą, skandalingą, bet vis dėlto teisėtą leidinį buvo reikalinga, neįsivaizduojama, kaip jis galėtų vadovauti VSD. Šito negalėtų toleruoti nei Seimas, nei prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"