TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kam žuviai skėtis?

2007 08 03 0:00

Tikrai - kam? Juk jei žuvis dėl kokių nors priežasčių pakeistų savo prigimtį ir tokiu nežuvišku būdu imtų saugotis vandens, tai ji jau būtų nebe žuvis... O jei jau šitai suvokėme, tai iškyla kitas, mano nuomone, ne mažiau paradoksalus klausimas: kam krikščioniškai visuomenei taip atkakliai ir įkyriai, pirm visų kitų jos suvoktų vertybių ir dorybių, brukama tolerancija?

Juk išpažįstantis krikščioniškas vertybes (meilę, gailestingumą, kantrybę, pagarbą visai Dievo kūrinijai...) ir gyvenantis pagal dekalogą žmogus negali būti žiaurus, atšiaurus, nepakantus kitam Dievo kūriniui, net jei tasai ir nėra jo kopija pagal spalvą, pomėgius, papročius?!

Tai kur čia šuo pakastas? Gal visuomenė, kurioje tiek daug iečių laužoma dėl tolerancijos, nėra krikščioniška? Tuomet reikėtų pripažinti, jog, nepaisant gražių bažnyčių ir visokio rango dvasiškių gausos, Lietuva - nepakankamai krikščioniškas kraštas...

O galbūt tolerancijos propaguotojai turi slaptą tikslą įkalbėti mūsų vis dėlto (bent jau didžia dalimi) krikščionišką visuomenę toleruoti tai, kas nepareina nuo Dievo ar yra dirbtinai konstruojama prieš Dievo valią?.. Mat siekiant gyventi pagal Dievo įsakymus ir priesakus privalu išmokti atskirti, kur Dievo malonė, o kur - velnio prajovai, ir kartu pripažinti, kad žmogus nuolat renkasi tarp gėrio ir blogio. Bet juk tolerancija, nepripažįstanti jokių kriterijų ir argumentų (būtent tokia ir yra mums peršama) yra savotiškas gėrio ir blogio egzistavimo neigimas!

Remiantis ne sociologinių tyrimų duomenimis, o tik gyvenimo logika ir realiais pavyzdžiais, tenka pripažinti, jog Lietuvoje veikia abu veiksniai, skatinantys spekuliavimą tolerancija. Pas mus išties apstu ir nežmoniško (nekrikščioniško) elgesio pavyzdžių, ir sąmoningos ar nesąmoningos manipuliacijos tolerancijos sąvoka atvejų.

Tėvai skriaudžia vaikus, vaikai terorizuoja tėvus, mokytojus ir bendraamžius, o kartais net padeda jiems greičiau apleisti šią ašarų pakalnę... Gydytojai šaltais veidais pasiunčia pacientus velniop (tai tolygu myriop), jei iš jų nesulaukia mūsų tolerantiškiausio pasaulyje Seimo įteisintų "dovanų". Ratuotieji traiško pėsčiuosius, o jei pasiseka - net tokius pat ratuotuosius, o tolerantiška valdžia vis nesiryžta jiems paimti gero vėzdo... Seimo nariai, teisėjai skundžiasi negalintys pragyventi iš 3-4 tūkst. litų algos, bet jie nepasidrovi vadinti pensininkų neišmanėliais ar net tėvynės išdavikais, jei anie nepakankamai karštai liaupsina valdžią, padidinusią jų kuklias 300-400 litų pensijas dar 30-40 litukų.

Vargu bau krikščioniškumo pavyzdžiu laikytinas ir prezidentas, kuris, reikalaudamas surasti buvusiam saugumo šefui šiltą valstybinę vietelę vien dėl to, kad anas žino daug valstybinių paslapčių, nesuvokia atveriantis kelius neregėto lygio valstybiniam šantažui. Anokia čia valstybinė paslaptis - aukščiausių valstybės pareigūnų, politikų korupcija ar nešvarūs interesai ir dar nešvaresni apatiniai baltiniai!.. Piliečiai, esu tikra, sutiktų mokėti bet kokį atlygį už tai, kad A.Pocius kuo greičiau ir kuo plačiau paviešintų tokias "paslaptis", bet tik ne už tai, kad "tylėtų". Normalioje valstybėje visiems lygiai teisingi prezidentai už tikrų, o ne įsivaizduotų valstybės paslapčių išdavimą tokio rango pareigūnams kalėjimo duris parodytų, o ne valstybės tarnyba džiugintų...

Bet mūsų krašte - kitaip. Piliečiai raginami toleruoti saiko nebejaučiančius, padorumą praradusius valdininkus ar politikus, aukos verčiamos būti tolerantiškos jas žudantiems, prievartaujantiems, reketuojantiems banditams, mokytojai mokomi toleruoti agresyvų, nemokinišką, įžūlų išpuikusių turtuolių atžalų elgesį, žeminantį ir mokytojų, ir kitų dar nenužmogėjusių mokinių orumą... Tačiau patys tolerancijos apologetai neretai pamiršta bet kokį pakantumą, mandagumą ir kitokias tolerancijos apraiškas, kai tik kas nors išdrįsta prabilti apie tai, jog "nežmogiška" (jei žmogų laikysime Dievo kūriniu, o ne beždžionės atmaina...) būti vienodai tolerantiškiems ir gėriui, ir blogiui, tiesai ir melui, sąžiningųjų skurdui ir vagių, kyšininkų prabangai, meilę skelbiančiai krikščionybei ir smurtą bei prievartą sėjančiam radikalizmui, net jei tas radikalizmas kol kas pasireiškia vien demonstracijomis ar eitynėmis.

Beje, ne visas pasaulis toks tolerantiškas blogiui. Štai Kinijoje neseniai net mirties bausmė buvo įvykdyta korupcija apkaltintam labai aukšto rango valstybės pareigūnui. Netoleruojami čia ir narkotikų prekeiviai, banditai ir paprastesni chuliganėliai. Baudžia juos valstybė kaip rūpestingas tėvas savo prasižengusį vaikį, nesirūpindama, kad bus apkaltinta netolerancija...

Nekviečiu sekti būtent Kinijos pavyzdžiu, bet realios bausmės (ir turto konfiskavimas) tiems, kurie Dievo ir visuomenės akyse yra nusikaltę ("blogi"), valstybei ir visuomenei atneštų kur kas daugiau sveikatos nei tuščios kalbos apie toleranciją "kitaip manančiam" ar "kitaip besielgiančiam". Juolab kai tas "kitas" vagia, meluoja, švaisto valstybės turtą, išduoda...

Neieškokim skėčio žuviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"