TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Karingasis feminizmas ar nacionalinis saugumas

2014 08 12 6:00

Matyt, nedaug kas paneigs, kad žmonių elgesį ir jų gyvenimo kokybę daug lemia ir iš pirmo žvilgsnio toks nereikšmingas dalykas kaip mada. 

Labiausiai matomos tos mados, kurios yra susijusios su žmonių apranga ir išvaizda, muzikos ir kitu menu. Tačiau drįstu teigti, kad mada daro didelę įtaką ir politiniams, socialiniams, verslo ir netgi tarpusavio santykių procesams.

Sulaukęs pusamžio savo akimis regėjau daugybę madų. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Sovietų Sąjungos jaunimas staiga pradėjo nešioti ilgus plaukus (vaikinai), mūvėti platėjančiomis kelnėmis ir dėvėti trumpus sijonėlius (merginos). SSRS propaganda tai vadino supuvusiomis Vakarų vertybėmis, tačiau būti madingiems neuždraudė. Geležine siena nuo viso pasaulio atitvertoje sovietinėje visuomenėje nauji mados atributai radosi dėl dešimtmečiu anksčiau Vakaruose įsisiautėjusios seksualinės revoliucijos. Jos esmė – visuotinis moterų išlaisvinimas iš neva šimtmečius trukusios vyrų vergijos. Tačiau kartu sparnus pakėlė ir tokie judėjimai kaip, pavyzdžiui, dabar jau primirštas hipių. Labai populiaru buvo nukakti į Indijos Goa paplūdimį, įsikurti rojų primenančiame paplūdimyje ant Indijos vandenyno kranto, mėnesių mėnesiais rūkyti hašišą ar leistis heroiną, mylėtis su kuo pakliuvo ir svajoti apie taikų ateities pasaulį. Vėliau hipius ir panašius į jų judėjimus pradėta užmiršti. Pailgėjo sijonai, vėl tapo populiarios siauros kelnės, o laisvoji meilė kažkaip keistai atsisuko prieš jos skelbėjus, pavyzdžiui, AIDS epidemija.

XX amžiaus septintojo dešimtmečio mados eksperimentai baigėsi tuo, kad dabar kiekvienam žmogui leista pasirinkti, kaip jis turi rengtis - plačiakelniai jau nesijuokia iš siaurakelnių, sijonų bei suknelių mada taip pat pasižymi liberalizmu. Svarbu, kad būtų priimtina visuomenei ir atskiram jos nariui.

Mano jaunystės laikais buvo madinga šlovinti socialistinę santvarką, planinę ekonomiką ir SSRS dievais tapusius komunistų diktatorius. Brežnevą, Andropovą, Černenką, Gorbačiovą. Bandymai apeiti madą ir negarbinti ar neskaityti to, kas buvo nurodyta garbinti arba skaityti, galėjo virsti dideliais nemalonumais. Atkakliausių priešgyniautojų sovietinei madai laukė lageris.

Tačiau ir tai įveikėme. Nusimetėme okupacijos pančius. Patekome į Europos Sąjungą (ES). Joje mus pasitiko naujos mados, tarp kurių - ir ne visuomet suprantamos katalikiška dvasia išauklėtiems lietuviams.

Dar praėjusį mėnesį ramiai žiūrėjau į reiškinį, įtvirtinant šiandien Vakaruose vis labiau įsigalinčią lygių galimybių idėją, – karingąjį feminizmą. Manau, kad XIX amžiuje Amerikoje į madą atėjęs nuosaikusis feminizmas ilgą laiką žmonijos raidai buvo naudingas. Moterys gavo rinkimų laisvę, gali konkuruoti kaip lygios su vyrais politikoje, ekonomikoje, netgi karyboje ar tokioje anksčiau tiktai vyrams skirtoje veikloje, kokia yra lokomotyvų valdymas. Greitai ir Lietuvoje turėsime pirmąją mašinistę – kaunietę Agnę Krikštaponytę. Įdomu, kad jos atėjimu į stipriosios lyties karalystę ypač džiaugiasi vyrai, nes tai jiems suteiks galimybę pasitempti, padaryti įspūdį kaip vyrams.

Tačiau sunku tylėti, kai matai, kaip nuosaikųjį feminizmą keičia karingasis. Tokia metamorfozė jau graso ne tik sugadinti vis labiau suderinamus vyrų ir moterų santykius, bet ir tuo, kad į vykdomąją ar net įstatymų leidžiamąją valdžią gali būti mėginama prakišti ne atitinkamų sričių specialistus, o diletantus, tačiau priklausančius tam tikrai lyčiai. Oficialiai tai vadinama skriaudos, neva per tūkstantmečius vyrų padarytos moteriškajai giminei, atitaisymu. Manau, dažniausiai toks teiginys yra karingoms feministėms naudingas „muilo burbulas“. Daug blogiau, kad visa tai gali pridaryti didelių bėdų Vakarų civilizacijai. Pirmiausia, žinoma, turiu galvoje atvejį su italės Federicos Mogherini stūmimu vadovauti visai ES užsienio politikai. Daugelis Bendrijos šalių nesutinka su šios moters kandidatūra. Vadina ja nepatyrusia ir, skeptikų manymu, nepakankamai griežta politike. ES narės Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija smarkiai priešinasi F. Mogherini kandidatūrai ir dėl jos artimų ryšių su Maskva. Duodama suprasti, kad tokiai politikei tapus ES užsienio politikos vadove jos veikla grėstų ir visos ES nacionaliniam saugumui. Tačiau aukštą postą Bendrijoje italė vis tiek gali gauti, kaip teigiama, tik dėl to, kad ji – moteris.

Karingasis feminizmas kelia galvą ir Lietuvoje. Viena iš jų idėjinių vadovių Lietuvoje seimūnė Marija Aušrinė Pavilionienė jau kalba apie tai, kad ateityje pageidautina įtvirtinti moterų kvotą Seime. Pateikiamas JAV pavyzdys, kur esą planuojama, kad įstatymų leidžiamąją valdžią nuo 2050 metų sudarys 50 proc. moterų ir 50 proc. vyrų. Vėl profesionalumas nesvarbus.

Matyt, atėjo laikas tokią karingą madą stabdyti. Juk mažai kas paneigs, kad lygiateisiškumas civilizuotose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, pasiekė tokį lygį, jog moterys, kaip ir vyrai, gali eiti pačias aukščiausias pareigas. Žinoma, jeigu jie yra tikri profesionalai ir profesionalės.

Pasaulio patirtis rodo, kad leidus nuosaikiai madai peržengti tam tikras ribas rezultatas gali būti tragiškas. Kadaise pasaulis nepasipriešino madai garbinti diktatorius. Kaip dievai garbinti Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris sukėlė karą, kuriame žuvo milijonai žmonių. Karingos feministės galbūt karo ir nesukels. Bet jį gali sukelti kiti diktatoriai, pamatę, kad turi reikalą su diletantais (diletantėmis), kuriuos lengva nugalėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"