TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kariniai maršai keičia laivybos kelius

2014 09 13 6:00

Teritorinių kaimynų nepasirinksi. Gyvenant šalia Kaliningrado srities pasienyje nuolat plevenanti provokacijų grėsmė dabar aktuali tema ne tik Šakių ūkininkams, kurių laukus kartą jau buvo išvagojęs nukritęs rusų karinis naikintuvas. Ir kosmopolitai vis dažniau suklūsta, nes agresijos šaltinio srovės teka visai čia pat. Prie Europos Sąjungos sienų.

Lenkus nepasitikėjimas Rusijos politika, žlugdančia šalies žemės ūkį, iškart paskatino ištraukti iš stalčių planą kasti Elblongo kanalą per Vyslos (Aistmarių) neriją ir tokiu būdu laivybą Gdansko įlankoje atriboti nuo nenuspėjamų kaimynų veiksmų. Buvusio lenkų premjero Donaldo Tusko karjeros šuolis, jo išrinkimas ES Tarybos pirmininku gali pritraukti europinį finansavimą šiam techniškai jau seniai sukurtam projektui – vandens keliui iš Elblongo į Baltijos jūrą aplenkiant Rusiją. Apie tokius Lenkijos infrastruktūros ministerijos užmojus neseniai pranešė nacionalinis radijas ir Maskvos valstybinio universiteto spaudos tarnyba. Tik ši, kitaip nei lenkų informacijos šaltiniai, akcentuoja neigiamą mokslininkų nuostatą, paremtą ekologiniais argumentais dėl sūraus vandens pritekėjimo į Aistmares, žalos žuvininkystei ir net potvynių pavojaus.

Lenkijos ketinimai perkasti Vyslos neriją rusų mokslininkams esą paaiškėję rugpjūčio mėnesį, per ekspediciją Kaliningrado pajūryje. Pranešime pažymima, kad dirbdamas vyriausybės vadovu D. Tuskas prieš metus nepritarė kanalo projektui, kuris pareikalautų per 200 mln. eurų investicijų, tačiau dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto naujasis ES vadovas pakeitė nuomonę, projektui staiga uždegta žalia šviesa. Kanalo statyba gali prasidėti visai netrukus, nes gruodį baigiasi Lenkijos ir Rusijos 5 metų sutartis dėl navigacinių teisių plaukti iš Elblongo į jūrą Rusijai priklausančiais įlankos vandenimis.

Iš tikrųjų apie šį planą žinoma ir diskutuojama labai seniai. Rusų mokslininkai, suradę bendraminčių Gdansko universitete, tarsi nepastebi, kad Lenkijos vyriausybę persigalvoti pastūmėjo ne tik pastarojo meto Maskvos veiksmai, bet ir nuolatinė įtampa, trukdanti plėtoti laivybą. Aistmarės - vienintelis kelias Elblongo buriuotojų jachtoms ir plėtojamo komercinio uosto laivams pasiekti jūrą.

Lenkijos spaudoje dar prieš dešimtmetį keltas klausimas, kada baigsis diplomatinis karas dėl Baltijsko (Piliavos) sąsiaurio ir kada bus galutinai apsispręsta dėl vandens kelio naudojimo modelio – ar jis bus tarptautinis, bendras, ar Rusijos vidinis. Teritorinis konfliktas dėl Gdansko žemių tęsiasi nuo pat pokario, ne kartą apsikeista notomis, bet net iširus Sovietų Sąjungai lenkams nepavyko atgauti Aistmarių nerijos. Vėliau vienu metu rusai grasino uždaryti lenkų laivams eismą dėl karinės bazės Baltijske paslapčių apsaugos, kitu – leido sąsiauriu kursuoti Gdansko bemuitės prekybos laivams ir patys prašėsi leidimo be vizų lankytis Gdanske.

Dabar ekonominius ryšius su Rusija priversti nutraukti kaimynai turi būdų, kaip izoliuoti Kaliningrado sritį, bet skaidantys visuomenę tarptautinių santykių kraštutinumai mažiausiai pageidautini. Štai sporto padangėje pasirodė FIFA prezidento patikinimų, kad 2018 metais Kaliningrade tikrai bus surengtas, kaip numatyta, pasaulio futbolo čempionato etapas, turintis įkvėpti kraštui ūkinės gyvybės. Bet su tuo susijusio pramoginio uosto prie Pionerskio gyvenvietės statyba yra regioninės reikšmės, todėl ir toliau skendi rūke. Federaliniame biudžete tebėra keli milijardai rublių šiai kruizinių laivų ir jachtų prieplaukai, tačiau srities valdžia abejoja tokio uosto būtinybe. Kokie turistai į jį plauks? Vietos verslininkai nesuinteresuoti statybomis, po čempionato ten neįžvelgia jokios ekonominės naudos. Net buriuotojai nori, kad pirma būtų sutvarkytas vienas Kaliningrado jachtklubas, o ne atoki užsieniečiams skirta infrastruktūra.

Šio mėnesio pabaigoje Sočyje kruizinės laivybos konferencijoje turėtų paaiškėti, ar kompanija MSC, vienintelė minima tarp galimų jūrinio turizmo partnerių, nuspręs papildyti Baltijos kruizų maršrutą dar net nepradėtu statyti Pionerskio uostu.

Punktas dėl giliavandenio uosto kūrimo, konkurento Klaipėdai, neseniai išbrauktas iš federalinės programos. Anklavo ekonominės galios silpnėjimą ir menką įtaką vandens transporto sistemai iliustruoja tas faktas, kad Baltijos transporto forumas, anksčiau 5 metus vykęs Kaliningrade, šiemet rugsėjo 11-12 dienomis surengtas Sankt Peterburge. Ten turėjo suktis kalba ir apie tai, kad stiprindama santykius su Kinija Rusija prekybos kelius perkels iš jūros į sausumą, kad krovinių mažės net didžiuosiuose Vakarų regiono uostuose - Sankt Peterburge, Ust Lugoje ir kitur.

Kaliningrado karinė galia, apie kurią nuolat trimituoja Rusijos gynybos ministerija, tampa kur kas svarbesnis dalykas už srities ekonominę gerovę. Įdomu tai, kad liepos mėnesį Baltijos jūroje surengtos pratybos, kai esą „sėkmingai“ buvo paleista sparnuotoji raketa „Termit“ į taikinį už 70 kilometrų ir mažasis raketinis laivas „Pasat“ „atidirbo priešlėktuvinės gynybos elementus“, buvo vadinamos techniniais bandymais ir planiniais mokymais. Bet pastarojo meto pagrindinės Baltijos laivyno bazės stiprinimas trimis greitaeigiais desantiniais laivais į planinius sutapimus mažai panašus. Iš Jaroslavlio laivų statyklos į Baltijską liepos mėnesį buvo atplukdytas kateris „Denis Davydov“, rugsėjo pradžioje - „Lieutenant Rimsky-Korsakov“, netrukus bus baigtas statyti „Michman Lermontov“. Kaip skelbia statytojai ir laivų užsakovas „Baltflot“, ši trijulė pagal greitį yra vieninteliai pasaulyje tokie laivai, skirti „permesti jūra ir išlaipinti į krantą kariniam kontingentui“ (viename - apie 100 pėstininkų), ratinei ir sunkiajai technikai (iki 5 vienetų). Carinės Rusijos herojų vardai, demonstruojantys Maskvos politiką istoriniais šlovės pavyzdžiais ugdyti patriotizmą, tarsi turėtų simbolizuoti tėvynės gynybos tradiciją. Tačiau nuo ko gintis desantiniais laivais?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"