TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kariuomenės dienai

2013 11 23 6:00

Europos Parlamente - vienos savaitės paroda. 100 metų Čekoslovakijos legionams, 1914-2014. Kūrėsi jų kariuomenė - brendo mintis apie valstybę. Taip, kaip ir keliskart Lietuvoje.

Čekų ir slovakų tautos anuomet buvo inkorporuotos į Austrijos arba Austrijos-Vengrijos imperiją. Ši patyrė skaudų smūgį, kai serbų teroristas nužudė austrų princą - sosto įpėdinį, ir Austrija atsakė karu prieš Serbiją. Šią dengė Rusija. Viena po kitos įsitraukė kitos valstybės, besidalydamos į du sąjungininkų blokus, ir prasidėjo Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu.

Čekų ir slovakų buvo abiejose fronto pusėse - ir austrų, ir rusų daliniuose. Palyginkime. Kai Vokietijos kaizerio daliniai atmušę rusus veržėsi į Lietuvą, vokiškuose karių antkapiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, liko ir lietuviškų arba mažlietuviškų pavardžių. Ievos Simonaitytės aprašyta paskutiniojo Šimonio iš Aukštujų žūtis ir kario kryželis su užrašu "Heinz Schimonies" nebuvo tik literatūrinė išmonė.

Žinoma, Rusijos armijoje tarnavo kur kas daugiau lietuvių karių ir karininkų, ir jų nuostatos buvo giliau paveiktos tautinio judėjimo. Karui krypstant į visų trijų karūnuotų imperijų - Austrijos, Rusijos, Vokietijos - krizę, stiprėjant tautų išsivadavimo šūkiams ir gausėjant realių vilčių taip pat Lietuvai, kurios politikai jau braižė būsimos atkurtos šalies žemėlapius, visi suprato, kad tautų valia bus niekis neturint jokios ginkluotos jėgos. Maskvoje, Peterburge ir kitur vyko lietuvių kariškių susitikimai ir suvažiavimai - o kaip mes elgsimės? Jaunas tąsyk jau buvęs poručikas Vytautas Landsbergis dalyvavo viename jų ir aprašė savo atsiminimuose. Ar norime ir ar leis kas nors formuoti nacionalinius dalinius ir jų gretose traukti į Lietuvą?

Jozefui Pilsudskiui austrai leido kurti Galicijos lenkų legioną tarsi kovai prieš Rusiją. Atvykęs į Varšuvą jis jau buvo šis tas, ir jo 1918 metų reikalavimą vokiečiams kraustytis lauk Lenkija ligi šiol švenčia kaip nepriklausomybės dieną.

Lietuviai turėjo gerokai ankstesnį Vasario 16-osios aktą, bet dar jokios jėgos apginti savo teisę. Tik 1918-ųjų lapkričio 23 dieną ministras pirmininkas Mykolas Šleževičius paskelbė įsakymą ir kvietimą kurti Lietuvos savanorių kariuomenę.

Po to paskelbti ir šaukimai. Lietuvos kariai išlaikė gyvą ir įtvirtino valstybę.

Čekai ir slovakai, skatinami išmintingų politikų, kūrė savo dalinius bemaž visur. Ir Rusijoje (jau 1914 metų rudenį "čekų družina"), ir Prancūzijoje (per Svetimšalių legioną stojant savanoriais, o 1917 metais prezidento Raymond'o Poincare dekretu - autonomiška kariuomenė), ir Italijoje. Čia iš šaulių pulkų ligi 1918 metų sutarties su italų vyriausybe išaugo beveik 19 000 vyrų savarankiška čekų ir slovakų kariuomenė. Jų karius savanorius, paimtus į nelaisvę, austrai sušaudydavo kaip "savo" valstybės išdavikus.

Rusijoje bolševikai neleido stipriems tautiniams čekų ir slovakų daliniams eiti tiesiai namo, tad šie įsitraukė net į pilietinį karą ir galų gale neįtikėtinais žygiais pasiekę Vladivostoką tegalėjo jau vandenynais grįžti į Europą ir tėvynę.

Nepriklausomybės kovai nuo 1915-1916 metų politiškai vadovavo Tomašo Masaryko pirmininkaujama Čekų, vėliau Čekų ir slovakų Tautos taryba Paryžiuje, o 1918-aisiais Revoliucinis tautos susirinkimas išrinko T.Masaryką pirmuoju valstybės prezidentu. (Vėliau buvo išrenkamas dar tris kartus.) Aplankęs savą Pirmąją šaulių brigadą Prancūzijoje, Dorney vietovėje, prezidentas T.Masarykas pasakė kariams trumpą, bet garsiąją kalbą, iš kurios verta kai ką pacituoti.

"Šeštadienį vykstu namo, ir jūs netrukus keliausite paskui mane. Ne kartą sakiau jums: ištverti iki galo. Mes visi ištvėrėme, bet dar turime pabaigti, ką pradėjome. /.../ Štai kalbu ir raginu visus jus, vaikinai, galvoti apie tuos uždavinius. Austrizmas (austrybė?) žlugo, bet mes, kiekvienas mūsų, ir aš pats kartais čiumpu sau už ausies, esame visi gavę to austriškumo ir turime jo atsikratyti. O tam vaistų nėra, tatai galės įvykti tik per griežtas valios ir būdo pratybas. Tokia yra mūsų užduotis - jūsų užduotis."

Pakeiskim čia "austrizmą" į "sovietizmą", sovietiškumą, ir aš pasirašysiu po kiekvienu žodžiu šių dienų Lietuvos vaikinams - dabar jau ir merginoms, visiems jauniesiems kariams. Galia glūdi dvasioje, apsivalančioje nuo primestų svetimysčių. Lietuvos kariuomenė kaskart prasidėdavo panašiai. Ir tokia ji turėtų toliau bręsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"