TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Karo veiksmai: interneto transliacija

2014 06 05 12:30

"Pradedama tiesioginė transliacija iš Luhansko - susišaudymas prie karinio dalinio", - skelbiama internete. Ir galima realiu laiku stebėti, kas vyksta Rytų Ukrainoje. 

Sprogimai, šūviai, sužeistieji, žuvusieji - ne kinas, bet tikrovė. Taip, šiais laikais galima būti toli nuo "karšto" pasaulinio įvykio epicentro, bet matyti jį tiesiogiai - per internetą. Dabar taip sekami įvykiai Ukrainoje. Tai gerai, nes viską sužinai tuoj pat. Tačiau bėda, jog per virtualias transliacijas kartais rodomas toks siaubas, kad net psichologiškai užsigrūdinęs žmogus sunkiai atlaiko.

"Kai pagalvoji, dar prieš 20 metų vienintelis naujienų šaltinis buvo žiniasklaida. Ačiū mobiliajam telefonui ir internetui - jie pakeitė pasaulį", - socialiniame tinkle "Twitter" rašo rusų fotoreporteris Vasilijus Maksimovas. Tarptautinei agentūrai AFP dirbantis fotografijos meistras ir stebi, kas vyksta, ir pats perduoda medžiagą. Iš tiesų šiais laikais "karštos" naujienos dažnai pirmiausia "tvitinamos" arba "feisbukinamos" ir tada atsiranda tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse. Įvykių sūkuryje norintys būti žmonės nebelaukia žinių laidų, net naujienų portalų pranešimų. Per socialinius tinklus "Twitter" ir "Facebook", "Youtube" kanalus, vaizdo "strymus" arba vadinamųjų separatistų "Zello" radijo transliacijas galima daug greičiau sužinoti, kas vyksta Ukrainoje.

Tiesa, žiniasklaidos portalai taip pat reaguoja akimirksniu ir paleidžia naujienų srautą, kurį vadina transliacija. Paprastai tai būna susiję su kokiu nors konkrečiu įvykiu. Jei tik rytinėje Ukrainos dalyje pradedama šaudyti, dunda artilerija, atakuojami ukrainiečių kariai ar prorusiški teroristai, po dangų ima nardyti kariniai straigtasparniai ar lėktuvai, po poros minučių virtualioje erdvėje pasirodo tekstiniai pranešimai, po kurio laiko - vaizdo medžiaga ir netgi prasideda tiesioginė transliacija per ustreem.tv ar kitus kanalus. Kas nors ima į rankas kamerą, planšetę ar mobilųjį telefoną, filmuoja ir vaizdą tiesiai perduoda per internetą. Kai kurie filmuotojai iš to uždirba. O žiūrovams vaizdai iš įvykio vietos sukuria dalyvavimo efektą. Realus gyvenimas tampa tarsi veiksmo ar net siaubo filmas, tik transliuojamas tiesiogiai. Konkrečiai Ukrainoje šiame "kine" dažniausiai filmuojami prorusiški kovotojai, ir jie tam neprieštarauja.

Kai žiaurūs vaizdai iš Rytų Ukrainos patenka į "Youtube", dėl šios svetainės politikos jie šalinami. Tačiau filmuota medžiaga vėl ir vėl kraunama į internetą. Ne tik į "Youtube". Žiaurų realizmą neretai rodo ir Rusijos žiniasklaida, o dar įvelka jį į propagandinį apvalkalą.

Akivaizdu, kad kovos vaizdai sulaukia itin didelio dėmesio. Žiūrovai praranda atjautą ir net žmogiškumą? Turbūt yra ir tokių. Tačiau tai gali būti ir žmonių noras žinoti nepaslėptą tiesą. Tarkime, išsiaiškinti, kokius ginklus Rytų Ukrainoje naudoja prorusiški teroristai. Įsitikinti, kad yra tokių, kurių išvaizda akivaizdžiai kaukazietiška. Kaip galima suprasti iš interneto komentarų, Ukrainos patriotams žuvusių šalies priešų vaizdai siaubo nekelia, bet stiprina viltį, kad galima pasiekti pergalę. Ukrainiečiai supranta - teroristai ginklų geruoju nesudės, nepasiduos, nepasitrauks. Vadinasi, laimėti galima tik įveikus ginkluotas gaujas. Tik per kraują. Ir kraujas nepaliaujamai srūva virtualioje interneto erdvėje. Rusijos gyventojai ir prorusiškai nusiteikę žmonės iš rytinės Ukrainos dalies taip pat žiūri karinių veiksmų internetines transliacijas. Komentuodami džiaugiasi numuštais Ukrainos armijos straigtasparniais, sušaudytais kariais. Jie tikisi, kad tęsis "Krymas mūsų" epopėja. Nesvarbu, kad šįkart per kraują. Vakarų internautai irgi stebi karo veiksmų transliacijas, kad galėtų padaryti savo išvadas apie tai, kas dedasi Ukrainoje.

Pastaruoju metu karinių įvykių Ukrainoje vaizdinė transliacija dažnai rengiama neprofesionalų iniciatyva arba tokios žiniasklaidos, kuriai etikos normos nerūpi. Todėl, kokius vaizdus matyti, dažniausiai būna žiūrovų reikalas. Jie arba siekia, kad baisybių ir žiaurumų nebūtų, prašydami ar reikalaudami tokius pašalinti, arba priešingai - noriai žiūri ir kitiems platina. Tai nieko nebestebina. Panašu, kad tiesioginė karo veiksmų transliacija tampa įprastu dalyku.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"